Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip sapnas įgyja tikro gyvenimo įspūdį?“. Aptark laiką, balsus, kasdienes detales ir pabudimo reikšmę.

Buvo pavasario ankstyvos nuotaikos vakaras. Ir čia, aukštai būdamas, jaučiau pavasario kvapą. Apėmė noras likti ir nakvoti malūne.

Guliu, miegas neima. Kiekvienas vaizdas, kiekviena smulkmena Gundės meilės pro mano akis palengva plaukia. Viską, regis, tikrai matau. Rodos, kad ne tik matau, bet ir jaučiu, džiaugiuos, gyvenu, kaip ir tuomet. Jau tarytum esu ne malūne, o Skardžiuose. Jaučiu ir matau, kad esu vargoninkas. Pamilęs nuostabią Gundę, nuostabaus gyvenimo kaitinamas.

Štai mėnesieną naktį laukiu jos su Irša atvažiuojant. Laukiu ilgai, nerimauju. Ji pagaliau atvažiuoja. Linksma, nudžiugus, kad niekas jos nepatriko.

Vedam. Gyvenam vienus metus Prūsijoj. Laimingi, vienas nuo kito negalėdami atsitraukti. Grįžtam Skardžiuosna, susitaikom su tėvais. Visi mums palankūs, visi draugingi. Aš pastebiu net, kad mano kupros mažėja, mano savijauta auga.

Matau kiekvieną detalę, kiekvieną smulkmeną mūsų gyvenimo. Galiu viską paliesti rankomis, tiek tikra.

Turbūt užmigau...

Švenčiam Olesėlio septynerių metų gimimo dieną. Sveikas, gražus vaikas. Geltonplaukis. Panašus į mamą. Gal daugiau mane mėgsta. Bet nenori būt vargoninku, nenori skambinti, sako, bus malūninkas. Ar inžinierius. Aš džiaugiuos. Šiandien dovanoju jam vėjinį malūną. Pats padirbau, numaliavojau. Štai Olesėlis, darželyje ant šulo jį pastatęs, geresnio vėjo laukia, į visas puses kraipo. Aš ir Gundė žiūrim pro langą, džiaugiamės, didžiuojamės. Aš apskabinu ją, spaudžiu į save. Ji glaudžias.

– Žiūrėk, Olesėlio malūnas jau sukas, – sako Gundė. Ji taria tą vardą taip ypatingai. Jame jungias ir meilė sūnui, ir man.

– Tėveli, malūno sparnas užsikabino! – šaukia Olesėlis. – Ateik, padėk!

Skubinu padėti...

Nubudau. Pamažu, nenoromis.

Merkiu akis, guliu, noriu toliau sapnuoti.

Pro langelį ryški vėlaus ryto šviesa veržias, bet aš nesikeliu.

Girdžiu Gundės, girdžiu Olesėlio balsą, viską matau. Matau net, kad jo kairės rankos nykštukas aprištas. Įpjovė vakar, statydamas tiltą per upelį sode...

Kas beldžias į duris.

Reikėjo keltis, reikėjo eit malti. Bet visą dieną visur mačiau tik tą sapną. Svaigau nuo jo.

Gyvenau juo ilgai. Mažai valgiau, mažai gėriau. Niekas man nerūpėjo.

Pamažu pajaučiau, kad vėl prasivėrė mano didelė žaizda. Visą vasarą vėl buvau nepanašus į žmogų.

Bet laukiau, nuolat laukiau vėl tokį sapną susapnuoti.

Jis negrįžo.

Šaltinis: Ignas Šeinius, „Kuprelis“, pagal „Raštai I“, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001; „Šaltinių“ PDF atranka, XXXIX skyrius, PDF p. 40, vientisa skyriaus dalis.

Situacija ir žodžiai. Kuprelis malūne klausytojui pasakoja apie anksčiau patirtą reginį. Gundė – jo mylėta moteris. Santuoka ir sūnus Olesėlis priklauso vaizduotės bei sapno scenai. Šulas – stulpas; malti – smulkinti grūdus malūne. Pateikta vientisa XXXIX skyriaus dalis nuo pavasario vakaro prisiminimo iki žodžių „Jis negrįžo.“; joje išlaikytas pabudimas ir vėlesnė savijauta.

Kaip sapnas įgyja tikro gyvenimo įspūdį?

Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ ištraukoje sapnas įgyja tikro gyvenimo įspūdį dėl konkrečių detalių ir esamuoju laiku pasakojamų veiksmų. Kuprelis regi susitikimą su Gunde, santuoką ir sūnaus Olesėlio gimtadienį. Trumpi sakiniai leidžia sekti šį gyvenimą taip, lyg jis vyktų dabar. Vaiko šūksnis apie užsikabinusį malūno sparną įtraukia veikėją į paprastą tėvo rūpestį. Trokštamas artumas tampa juntamas per balsus, judesius ir mažo malūno dovaną. Vis dėlto žodžiai „Turbūt užmigau“ ir „Nubudau“ nurodo pasakojimo ribą: šeimos gyvenimas priklauso vaizduotės bei sapno scenai. Net aprištas vaiko nykštys išlieka reginio detale. Pabudęs Kuprelis nenori keltis, vis dar girdi sapnuotus balsus. Taip ryškus reginys leidžia patirti trokštamą laimę, bet kartu padidina jos stokos skausmą. Sapno įtaiga atskleidžia, kokio artumo veikėjui trūksta tikrovėje.

Pastraipa aiškina vaizdavimo poveikį, o ne perpasakoja šeimos gyvenimą kaip įvykusį. Kuprelis čia pasakoja apie savo reginį; santuoka, vaikas ir kūno pokyčiai priklauso šiam reginiui. Pabudimo pasekmės leidžia paaiškinti, kodėl sapno tikrumo įspūdis toks skaudus.

Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.

110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.