Užduotis. Parašyk vieną argumentuotą pastraipą tema „Kaip rūpestis atsiskleidžia kasdieniais veiksmais?“. Nagrinėk Petriuko elgesį prie sesers lovos ir maisto. Paaiškink pasirinktų veiksmų reikšmę.

– Petriuk! Kame esi? Aš bijau! – verksmingai sušuko Katriukė.

– Tylėk, gėdą turėki! Ir bliausi čia lyg mažas vaikas, – ramino Petriukas.

– Motulė nepareina! – dejavo mergaitė. – Nutiko kas nors! Šiokią dieną reikėjo ant upės...

– Apnakvino pas Grikštus, ir visas nutikimas, kaip anąsyk, ar atsimeni? Mes pilnas kertes priverkėme, o čia ryto metą, praaušus, tik mamytė kyšt beįeinanti su ryšeliu, karštais vėdarais nešina. Atmeni?

Mergelė nuo ašarų drebančiu balsu susijuokė atsiminusi tą linksmą valandą.

– Taigi ir dabar nėra ko bliauti, – kalbinėjo Petriukas. – Kurgi dings neparėjusi? Praauš, ir pareis rasit ir vėl ne tuščiomis rankomis. Žmonėse dabar papjovos netrūksta, mėsgaliais apsikrovę, – pridėjo seiles rydamas vaikinas.

Per dieną praalkęs, priminus gardumynus, pajuto, kad jam viduriai silpsta.

– Katriuke, juk mudu bulves virėva; suvalgykiva keletą, kol motulė susivoks!

– Nenoriu nieko, man šalta; miego noriu, – traukydama nosim ir kasydama supurentą galvą, verksmingai atsakė mergelė, lipdama į lovą.

– Tai drėbkis, – tarė Petriukas, griebdamas iš katiliuko pusiau žalias bulves, ir ėmė jas graužti dūsdamas.

– Oi, kaip šalta, – sudejavo mergelė lovoje.

Petriukas užsidegė lempelę ir prisiartino prie lovos: mergelė, susirietusi į kamuolėlį, gulėjo visai neužsiklosčiusi.

– Nori, kad jai būtų šilta, – tarė sau Petriukas, imdamas nuo gembės motinos sijonus. – Dabar matysi, ar bebus šalta!

Sudėjo ant mergelės visą skarmalų kūgį, apspaudė ir tarė:

– Na, dabar miegoki besveika!

Pats tuo tarpu prisistatė kėdę prie lentynos ir ėmė ieškoti, – ko, nė pats nežinojo, ot, ko nors ieško sukrimsti. Ir pasisekė jam: kažin kaip ir iš kur geroką duonos plutą atrado. Gražiai nupūtė nuo jos dulkes ir vėl ėmė ieškoti. Atrado mėlyną popieriuką, kuriame visada motulė cukrelį laikė; daugiau nieko nerado. Nušoko nuo kėdės ir, išsitraukęs dvejetą svogūnų iš virtinės, kybančios ant sienos, ėmė juos pjaustyti; supjaustęs dažė į druskinę ir valgė su pusiau žaliomis bulvėmis.

Taip užvalgęs, pasiėmė duonos plutą, buvo norėjęs laužti, bet užsimąstė. Petriukas gerai žinojo, kad duonos daugiau nebėra, o rasit ir motulei niekas neduos: visaip būna, – tegu lieka rytojui! Supjaustysiu, vandeniu užpilsiu, išmirks, bus ubaginė: tik ėsk ir norėk.

Supjaustė, vandeniu užpylė, cukrelio grūdą įmetė ir paragavo; vėl šaukštą pasisėmė ir sriūbtelėjo; kišo dar trečią sykį šaukštą ir susilaikė. Pažiūrėjo į vidų puodelio.

– Ne per daug, – tarė galvą kraipydamas.

Ištraukė šaukštą, aplaižė ir padėjo ant stalo; puodelį mediniu dangteliu uždengė ir atsidusęs užpūtė žiburį. Paskui apgraibstais nuėjo gulti ant krosnies.

Šaltinis: Lazdynų Pelėda, „Motulė paviliojo“, ištrauka knygoje: Elena Degutienė, „Iš raštijos versmių“, 2 dalis. Punskas: „Aušra“, 2017, p. 74–75.

Ištraukos situacija. Katriukė ir Petriukas naktį laukia iš darbo negrįžtančios motinos. Broliui nežinoma, kodėl ji vėluoja.

Žodžiai ir formos. Rasit – galbūt; susivoks – čia pareis; gembė – kablys sienoje; ubaginė – valgis iš pasaldinto vandens ir duonos. Virėva, suvalgykiva – senosios dviskaitos formos: veiksmą atlieka du žmonės.

Kaip rūpestis atsiskleidžia kasdieniais veiksmais?

          Rūpestį kitu žmogumi galima atpažinti iš dėmesio jo kasdieniams poreikiams. Lazdynų Pelėdos apsakymo „Motulė paviliojo“ ištraukoje Petriukas pastebi, kad sesuo dreba ir guli neužsiklojusi. Nors pats yra alkanas, jis prisiartina prie lovos, paima motinos sijonus ir apklosto Katriukę. Šis veiksmas atsako į aiškiai įvardytą jos skundą: mergaitei šalta. Berniuko jautrumą atskleidžia ir vėlesnis elgesys su maistu. Radęs duonos plutą, jis jos iš karto nevalgo, nes pagalvoja apie rytojų. Paragavęs pasaldinto duonos ir vandens valgio, sustabdo šaukštą, pažiūri, kiek liko, ir puodelį uždengia. Maži judesiai parodo pastangą apsaugoti menkas atsargas. Pasakotojas neskuba Petriuko vadinti didvyriu: leidžia skaitytojui matyti, ką šis daro. Todėl rūpestis ištraukoje įgyja konkretų pavidalą – pastebimas šaltis, surandamas apklotas ir pagalvojama apie kitą dieną.

Tikslumas. Tekstas neįvardija, kad puodelis skirtas vien seseriai ar vien motinai. Galima kalbėti apie rytojaus poreikių apmąstymą, nes taip mąsto pats Petriukas.

Vienos argumentuotos pastraipos įsivertinimas.

Tai vienos pastraipos modelis. Viso PUPP teksto apimtis ir taškų suma jam netaikoma.