Janina Degutytė „Žemės žodžiai“
Užduotis. Parašyk 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip pasikartojantis klausimas įgyja naują prasmę?“ Palygink eilėraščio pradžią ir pabaigą. Išplėtok vieną mintį: įvardyk konkretų pasikeitimą, paaiškink jo ryšį su vidurinėmis strofomis ir grįžk prie savo teiginio.
Išsipylė baltas kmynas
Su vėdrynu prie Lėvens.
Aš praeisiu. Ar tos lankos
Po manęs taip pat gyvens?Lankos baltos ir geltonos -
Žemės žodžiai paprasti.
Jų virpėjimas šį rytą
Prie širdies labai arti.Aš praeisiu, paklausysiu
Jų kuzdėjimų, šauksmų.
Kiekviena akis vėdryno
Švies man ugnele namų.Išsipylė baltas kmynas
Su vėdrynu prie Lėvens.
Aš praeisiu. Ar tas džiaugsmas
Po manęs čionai gyvens?
Šaltinis: Janina Degutytė, „Žemės žodžiai“. Vartotojo pateiktas „Antologijos“ nuorašas; konkretus spaudinys nenustatytas. Posmai papildomai sutikrinti su „Draugo“ šeštadieninio priedo „Kultūra“ 2019 m. gegužės 11 d. Nr.19 (555), p.6..
Pateiktame nuoraše prie eilėraščio nurodyta data 1961.VI.14. Žodžiai ir skyryba išlaikyti, įskaitant formą „kuzdėjimų“. Pagal atskirai patikrintą 2019 m. „Draugo“ puslapį pažymėti tik tarpai tarp keturių ketureilių.
1 variantas: pasikartojęs vaizdas ir nuo lankų į džiaugsmą perėjęs klausimas
Kaip pasikartojantis klausimas įgyja naują prasmę?
Pasikartojantis klausimas naują prasmę įgyja tada, kai grįžęs vaizdas jau siejamas su pasikeitusiu žmogaus santykiu. Janinos Degutytės „Žemės žodžiai“ prasideda baltu kmynu ir vėdrynu prie Lėvens. Po šio žydėjimo vaizdo kalbantysis sako „Aš praeisiu“ ir klausia, ar lankos gyvens po jo. Šitaip ėjimas per pievą susiejamas su žmogaus laikinumu. Vidurinėse strofose aplinka tampa artimesnė: jos virpėjimas juntamas prie širdies, augalų kuzdėjimų ketinama klausytis, o žiedas švies namų ugnele. Regima vieta įgyja asmeninės patirties reikšmę. Todėl pabaigoje pažodžiui pakartotos pirmos dvi eilutės jau skamba kitaip. Klausimo žodžius „tos lankos“ pakeičia „tas džiaugsmas“. Žodžio „praeisiu“ pasikartojimas prieš abu klausimus primena tą pačią ribą, tačiau joje kaskart telpa vis asmeniškesnis rūpestis. Dabar rūpi ne vien pievos gyvenimas, bet ir žmogaus joje patiriamas artumas. Be to, „taip pat“ pakeičiama žodžiu „čionai“, išlaikančiu ryšį su konkrečia vieta. Augalų buvimas ir asmeninis džiaugsmas negali būti sutapatinti: vienas dar neįrodo kito tęstinumo. Taigi pakartojimas leidžia pastebėti pokytį tame pačiame kraštovaizdyje. Kalbantysis klausia jautriau, nes jau atskleidė, ką ši vieta jam reiškia. Atsakymo nepateikianti pabaiga išsaugo ir dabartinį jaukumą, ir abejonę dėl jo ateities.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Pastraipa atsako į vieną klausimą apie teksto sandaros poveikį. Ji ne vien įvardija pakartojimą: pirmiausia palygina klausimų žodžius, paskui paaiškina, kodėl vidurinėse strofose atsiradęs artumas jų reikšmę pakeičia.
| Atrama | Kaip ją paaiškinti |
|---|---|
| Pažodžiui grįžta pirmosios dvi eilutės | Matomas tas pats žydėjimas prie tos pačios upės. Pakartotas reginys leidžia geriau pastebėti klausimo pokytį. |
| „tos lankos“ → „tas džiaugsmas“ | Pradžios klausimo objektas yra pievos gyvenimas, pabaigos – žmogaus išgyvenimas joje. Pievos buvimas savaime neįrodo to paties džiaugsmo tęstinumo. |
| „taip pat“ → „čionai“ | Galutinis klausimas džiaugsmą aiškiai sieja su šia vieta. Abu pakeitimai veikia kartu. |
| Virpėjimas prie širdies ir namų ugnelė | Vidurinės strofos parodo asmeninę vietos reikšmę. Todėl paskutinis klausimas apima daugiau negu žiedų reginį. |
Kalbantysis nėra automatiškai rašytoja. „praeisiu“ leidžia sieti ėjimą ir laikinumą, tačiau nepasako apie konkrečią mirtį ar ligą. Pabaiga lieka klausiamoji: jos negalima užbaigti pažadu apie amžiną džiaugsmą.
Vertinimo lentelė
Vienos 170–195 žodžių mokomosios pastraipos savitikra. Ši apimtis yra klasės užduoties atrama; vienai pastraipai netaikomas viso PUPP darbo įvertinimas ar viso teksto apimties nuoskaitos.
| Patikra | Ką padaryti savo tekste |
|---|---|
| Teiginys | Pabrauk sakinį, kuriame paaiškini, kaip pakartojimas leidžia pastebėti prasmės pokytį. |
| Įrodymas | Dviem spalvomis pažymėk pradžios ir pabaigos pakeistus žodžius. |
| Ryšys su viduriu | Rask, kur paaiškinai virpėjimo prie širdies arba namų ugnelės reikšmę paskutiniam klausimui. |
| Išvada | Patikrink, ar pabaigoje grįžti prie žmogaus santykio su pieva, o ne vien pakartoji priemonės pavadinimą. |
| Tikslumas | Sutikrink trumpas citatas. Atskirai pažymėk, ko eilėraštis klausia ir ko nepatvirtina atsakymu. |
| Kalba | Perskaityk sakinius su žodžiais „lankos“, „džiaugsmas“ ir „klausimas“: ar visada aišku, kurį iš jų pakeičia įvardis? |
Останнє редагування: ДДДД, РРРР