Užduotis. Parašyk vieną argumentuotą pastraipą tema „Kaip namų aplinka atskleidžia santykius?“. Pasirink kelias ryškias aplinkos detales ir susiek jas su Katrės veiksmu bei Vingienės reakcija.

Bešvintant aušrai, pašoko Katrė, apvalė savo kraitį, pataisė lovą, apsigerbė drabužius; privėrusi klėties duris, ėjo į vidų.

Niekur nė gyvos dvasios nematyti, nė čiūkšt: pats įmygis vestuvininkų. Užtat gyvuliai, visą valią gavę, šnerkštė po kertes. Veršiai, avys po kiemą pliauškė; kiaulės prieangyje indus, katilus barškino, žvygindamos visas pamazgas išlaistė. Trobos durys iškeltos ir pastatytos kitame pasienyje; turbūt padaužos vestuvininkai tyčiomis tai padarė, norėdami senius sušaldyti. Troboje tėvas, įkypai lovos pavirtęs, knarkė, o šuo greta kaulą graužė; nebeatsiriedamas nuo paršelių, įsikėlė į lovą. Motina, kojas pakišusi po krosnim, galvą ant židinio tarpangyje pasigūmurusi dėvimuosius kailiniukus, pelenuose skaniai kaip pūkuose miegojo. Paršeliai, susiglaudę apie apgriuvusį židinį, kriūkinosi, prašydami šeimininkės pusryčio, bet ši nieko nejuto. Gaidys, pašokęs ant stalo, kutnojo vištas prie trupinių; šios mušėsi su katėmis apie išvartytus pieninuotus puodelius. Žąselės nedrąsios prie slenksčio gagėjo, galveles kraipydamos, spoksojo į muzikantus, išsitiesusius ant suolų. Kada tie knarkdami suinzgė, žąselės baidydamosi šnypštė. Asloj mažne kaip jei kieme, purvynas, o prieangyje – ko besakyti, nė išbristi nebegali.

Pamačius tokią tvarką, Katrei šiurpis perėjo per kailį, net plaukai ant galvos sučiuško. Vienok nenuleido rankų: išvarinėjo visus gyvulius, įstatė šiaip taip duris, užkamšė skarmalais išdaužytus stiklus, kad taip vėjas nepūstų, atrinko indus, sustatinėjo į kertes; sugreibusi šluotražį, šiupelį, užniko valytis, kaip beįmanydama aslą sausinti. Žvilgterėjo nejučiomis į lubas – viena lite voratinkliai! Neiškentusi perbraukė porą brūkių per balkį su šluota. Pabudo motina. Pakėlusi galvą, pusmirkomis žvalgydamos, prašneko:

– Na, padėk Dieve! Nauja gaspadinė atsirado!.. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis?! Čia to nereikia. Jei purvų nebraidysi, duonos neėsi. Pagaliau šiandien, ar tai gražu pirm keltuvių pašokti?! Turbūt muzikantams stuomens neturi. Mat,vyrą vieną palikusi, parkūrei valytis!.. Kas čia tavęs prašė?

Taip motinos pasveikinta, Katrė liūdnai nusišypsojo.

– Dovanok, mamunėle, už mano atsikėlimą netikru laiku, – tarė, – bet aš nekalta, be galo sušalau, nebenugulėjau, ėjau ieškoti šilimos ir vyro... nežinau, kur jisai dingo, o žiūriu, jog ir troboje jo nėra. Šilimos taip pat neradau, duris iškeltas radau, visur šalta, šlapia, vėjas... Ir tamstos taip pat vargiai miegojot, be kokio pailsio, kaip ir aš. Dabar noriu apsivalyti maždaug; pasikursime pečių ir apsišildysime visi.

– Kas gi kaltas?! – murmėjo motina. – Vakar vakarą išlėkei viena gulti, o tas miegalius kur norint pavirtęs užkirmėjo. Nebarstyk tų smilčių taip storai: dulkės be galo, kai pradės šokti.

– Ar iš purvyno dulkės? – juokėsi Katrė. – Verčiau, mama, sakyk, jog purvą didesnį išmins.

– Ginčytis mat moki! – prašneko tėvas, ropšdamos iš lovos, – pirmą rytą nori mus paneigti. Kaip ligi šiol, taip ir toliau mokės motina gaspadinauti ir be tokios ponios!

Katrė nemitusi spūdino laukan. Priešininkėje išgirdo miegančių knarkimą. Pralenkusi duris net nustebo: jos vyras bemiegąs kaip sluogtis lovoje, kaip kiaulių kinyje, greta su piemeniu, kuris, Jono spaudžiamas prie sienos, spyrėsi atgal naginėtomis, purvinomis ligi kelių kojomis. Subjaurojo, supurvino visą šoną jo šliūbinių drabužių, Katrės pasiūdintų iš gražaus ir brangaus čerkaso, jos pačios darbo. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali vyro prižadinti. Šaukia, judina, glamžuoja, kuone verkdama, o jis miega, knarkia kaip dvėsdamas.

Išgirdo motina Katrės balsą, įpuolė į priešininkę, užmetė akį, jau viską permanė.

– Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Nesumanai, ką padaryti. O taip!

Ir, pagrobusi už čiupros piemenuką, kaip sviedė iš lovos į aslą, šaukdama:

– Tu, rupūžoke, nusiauk kojas kitą sykį guldamas! O Jonuko nedraskyk pristojusi, – vėl kreipėsi į Katrę: – kai pramigs, ir atsikels... Ne dabar laikas tau lementuoti, vakare buvo neužsisklęsti klėtyje.

Persigando Katrė, matydama tokį nemielaširdingą motinos apsiėjimą. Nė galo jos kalbos nebegirdėjo: taip jai pagailo to piemenėlio, verkiančio iš skausmo ir drebančio iš išgąsčio.

Šaltinis: Žemaitė, „Marti“, „Rytą giedra: autobiografija, apsakymai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 2005, p. 187–226; ištrauka pagal „Šaltinių“ tekstą.

Situacija. Tai pirmasis Katrės rytas po vestuvių Vingių namuose. Ištraukos tėvas ir motina yra Jono tėvai – jos uošviai.

Žodžiai. Asla – grindys, dažnai plūkto molio; šluotražis – šluota iš šakelių; balkis – lubų sija; gaspadinė – šeimininkė; priešininkė – kita trobos dalis ar kambarys; čerkasas – audinys; lementuoti – aimanuoti. Žodynėlis pateiktas už originalo ribų.

Kaip namų aplinka atskleidžia santykius?

Namų aplinka gali atskleisti, ar žmogaus pastanga šeimoje priimama kaip rūpestis. Žemaitės „Marčios“ ištraukoje pirmą rytą Katrė pamato trobą be įstatytų durų, šlapią aslą ir viduje besimaišančius gyvulius. Šios detalės leidžia pajusti, kodėl jai šalta ir nejauku. Ji mėgina situaciją keisti: išvaro gyvulius, įstato duris, užkamšo išdaužytus langus, valo grindis. Veiksmai rodo norą sukurti tinkamesnę vietą visiems gyventi. Tačiau Vingienė tokį darbą sutinka pašaipa ir sako: „Čia to nereikia.“ Jai svarbiau išlaikyti savo šeimininkavimo tvarką. Katrės siūlymas sušildyti trobą ir pasirūpinti visais lieka neišgirstas, o Vingis taip pat gina ankstesnę tvarką. Todėl purvas ir šaltis pasakojime susiejami su santykio stoka. Katrė pajėgia imtis darbo, bet jos pastangai nesuteikiama žmogiška parama. Aplinkos keitimas išryškina konfliktą: bendram patogumui skirtas veiksmas palaikomas kėsinimusi į šeimininkų autoritetą.

Aplinkos detalė tampa argumentu tik susieta su jos poveikiu ir veikėjų reakcija.

Išvados mastas. Rašoma apie šių veikėjų veiksmus. Netvarkingas ar skurdus būstas savaime neįrodo, kad jo gyventojai nemyli vieni kitų. Būtent reakcija į Katrės pastangą leidžia aiškinti santykį.

Vienos argumentuotos pastraipos įsivertinimas.

Viso PUPP darbo apimties ir taškų negalima taikyti šiai vienai mokomajai pastraipai.