Danutė Kalinauskaitė „Baltieji prieš juoduosius“
Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip trumpi klausimai atskleidžia nesusikalbėjimą?“. Paaiškink klasės draugui, kaip konkrečios teksto detalės pagrindžia tavo teiginį.
Mama mane vedasi prie savo kambario durų:
– Žiūrėk.
– Kas?
– Žiūrėk žiūrėk.
Žiūriu, bet priešais – tik plika siena.
– Matai?
– Ką?
Ji jau įpykusi:
– Ką ką!.. Du vyrai: vienas su barzda, kitas jaunesnis. Lošia. Šachmatais.
– Betgi ten nieko nėra!
– Tau blogai su akutėmis, – sako sutrikusi ir įsižeidusi ir daugiau su manimi nesišneka. Bet po pusvalandžio viską pamiršta.
Netrukus vėl.
– Na, kiek ten tų vyrų, mama?
– Du. Už užuolaidos trečias. Dar vienas sandėliuke. Tai kiek iš viso? Tu geriau moki skaičiuot. Tiedu žaidžia šachmatais. Tik aš juos sunkiai įmatau, man katarakta, o tavo akys tai geros... Matai dabar? Dar vienas susirietęs stoginėje. Kaip sliekas.
– Bet ko jam ten?
– Laukia...
– Ko laukia? Mes neturime stoginės, mama. Ir jokių vyrų čia nėra. Tik tu ir aš!
– Tu kvaila kaip avis! – ji vėl įsižeidusi. – Vadinasi, jau kiaura ta tavo galva, vaikeli…
Pasakotoja kalbasi su mama apie vyrus, kuriuos ši teigia matanti. Pateikta vientisa jų dialogo dalis. Katarakta – akių liga, dėl kurios regėjimas tampa neryškus, miglotas.
1 variantas
Kaip trumpi klausimai atskleidžia nesusikalbėjimą?
Danutės Kalinauskaitės romano „Baltieji prieš juoduosius“ ištraukoje trumpi klausimai atskleidžia skirtingą mamos ir dukters patirtį. Motina ragina žiūrėti ir klausia „Matai?“, o duktė atsako „Ką?“. Viena tikisi pritarimo, kita nesupranta, ką turėtų pamatyti plikoje sienoje. Trumpas apsikeitimas replikomis spartina pokalbį, tačiau bendro paaiškinimo neatsiranda. Vėliau mama vis išvardija naujas vyrų slėptuves. Dukters atsakymas, kad stoginės apskritai nėra, neįtikina motinos: ši įsižeidžia ir suabejoja dukters gebėjimais. Taip klausimas apie matomą vaizdą virsta priekaištu pačiam žmogui. Pasikartojantis nesutarimas parodo, kad abi pašnekovės atsiremia į joms tikrą patirtį. Mamos kalboje regimi vyrai tokie aiškūs, kad ji abejoja dukra, o ne savo vaizdu. Dialogo trumpumas leidžia pajusti, kaip greitai klausimą apie aplinką pakeičia įtampa ir asmeninis įžeidimas.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Pastraipa aiškina dialogo veikimą: trumpas klausimas nepriartina prie bendro matymo, nes pašnekovės remiasi skirtinga patirtimi. Motinos įžeidimas kyla po dukters prieštaravimo; tai atskiriama nuo įrodymo, kad regimi vyrai fiziškai egzistuoja.
| Teksto ar pavyzdžio atrama | Kaip ji pagrindžia mintį |
|---|---|
| Matai? ir Ką? | Tas pats pokalbis remiasi skirtingomis prielaidomis |
| Plika siena ir vis naujos vyrų vietos | Sugretinamas dukters matymas ir mamos pasakojimas |
| Pakartotas prieštaravimas | Bendro paaiškinimo nepasiekiama |
| Priekaištas dukters gebėjimams | Nesutarimas dėl vaizdo pereina į santykio įtampą |
Vertinimo lentelė
Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.
| Ką pasitikrinti | Klausimas ar redagavimo veiksmas |
|---|---|
| Teiginys | Ar paaiškinau, kaip klausimai parodo nesusikalbėjimą? |
| Atrama | Ar aptariau abiejų pašnekovių replikas? |
| Raiška | Ar susiejau trumpų sakinių ritmą su pokalbio įtampa? |
| Tikslumas | Ar mamos teiginių nepateikiau kaip patvirtintų aplinkos faktų? |
| Redagavimas | Patikrink, ar skaitytojas kiekviename sakinyje atskiria, ką mato duktė ir ką teigia mama. |
| Kalba | Ar aišku, kada kalbu apie mamą, o kada apie dukterį? |
110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.
Останнє редагування: ДДДД, РРРР