Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą pastraipą tema „Kaip kalbos vaizdiniai pagrindžia bendrumą?“. Paaiškink klasės draugui, kaip pateikto teksto raiška padeda suprasti jo mintį.

Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki pat debesų, norėdami išgarsinti savo vardą? Kalbų nesantaika. Kas daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje? Kalbų skirtingumas. Visos nesantaikos tarp tautų, visi šmeižtai, vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo iš kalbų skirtingumo, kaip iš visokio sąmyšio šaknų.

Šaltinis: Mikalojus Daukša, „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, „Šaltinių“ pateiktas vertimas iš lenkų kalbos, PDF p. 1; vertėjas ir spausdinto leidimo duomenys šiame faile nenurodyti.

Tai 1599 m. „Postilės“ lenkiškos prakalbos lietuviško vertimo ištrauka. Kalbos reikšmė čia ginama vaizdinga, polemiška autoriaus kalba. Babelio bokštas – biblinis pasakojimas; autoriaus bendri teiginiai apie konfliktų priežastis nėra šiuolaikinio istorijos tyrimo išvados.

Kaip kalbos vaizdiniai pagrindžia bendrumą?

Daukša kalbos reikšmę bendruomenei aiškina suteikdamas jai žmogaus vaidmenis. Junginyje „vienybės motina“ kalba vaizduojama kaip bendrumą kurianti jėga. Motinos įvaizdis padeda vienybę suprasti kaip gyvą, prižiūrimą ryšį. Toliau kalba pavadinama valstybės sargu: iš rūpinimosi pereinama prie apsaugos. Šiuos vaizdinius sustiprina kartojamas perspėjimas „Sunaikink ją“. Kalbos praradimas piešiamas kaip visą gyvenimą suardanti nelaimė. Tokia raiška turi paveikti skaitytoją ir paskatinti jį saugoti bendrą kalbą. Baigiamasis konfliktų aiškinimas sustiprina poleminį įtikinėjimą: kalbos netektis vaizduojama kaip grėsmė visai žmonių tvarkai. Taip šeimos ir apsaugos vaizdai abstraktų bendrumą padaro lengviau suvokiamą.

Pastraipa pradeda nuo vienos raiškos ypatybės ir nuosekliai paaiškina du įvaizdžius. Kalbos reikšmė siejama su rūpinimusi ir apsauga. Kartojimo aptarimas parodo įtaigos stiprėjimą. Pabaigoje išlaikomas skirtumas tarp autoriaus poleminio įtikinėjimo ir patikrinto istorijos fakto.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.