Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip judėjimo vaizdai perteikia lemties nepastovumą?“ Remkis pateikta Sarbievijaus ode „Telefui Likui“. Aiškink kamuolio, lekiančio laiko ir rato vaizdus, jų kryptis bei pasikartojimus.

Apgaulinga žmogaus lemtis,
Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja.
Viskas laikina žemėj šioj,
Ką materija čia sukuria nerangi.
Lemia įnoris. Tuoj nukris
Tai, kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal.
Šitaip išlekia kamuolys,
Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:
Čia jis siekia dangaus skliautus,
Čia į žemę skaudžiais smūgiais atsimuša.
Veja vakaras vakarą,
Kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau.
Lekia metai lyg debesys,
Su Favonais eikliais tolsta dešimtmečiai.
Amžiai pralekia viesulu,
Ir akimirka ši, lyg užburta dainos,
Tuoj žaibų vežimu nuskries.
Ak, kaip Notus greitus ragina valanda!
Lyros muzika maloni
Nei švilpynė graudi nesugrąžins atgal.
Nors vadinama nuostabia,
Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.
Jai beskambant, lemties ranka
Grobia miestus, tautas ir varganoj tėkmėj
Nugramzdina ji karalius:
Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia
Virsta greit pelenų krūva.
Aukso rūmus ir jų stulbinančias menes
Su visais žmonėmis kartu
Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi.
O virš griuvenų tų baisių,
Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių,
Skries lemtis triumfuodama
Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš kartu
Sūkury nesuvaldomam.
Kol diena po, dienos bėga gyvenimas,
Tol mums, Telefai, lemta klyst.
Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja.
Gal mes klystam, o gal tikrai
Toks gražus atspindys supančių mus daiktų?
Likai, jeigu žinai, sakyk:
Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų yra,
Ar apgaulė akių tiktai?
Ar matyto seniai sapno gražaus tąsa?

Šaltinis: Motiejus Kazimieras Sarbievijus, „Telefui Likui“ (I, 7), iš lotynų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė. Vartotojo pateikta Antologija.lt TXT kopija, sutikrinta su „Lemties žaidimai“, parengė Eugenija Ulčinaitė, Vilnius: Baltos lankos, 1995, p. 35, 37..

Kūrinys. „Telefui Likui“ – pirmosios lyrikos knygos septintoji odė. Užrašas „Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu“ nusako jos temą; „Lemties žaidimai“ yra rinktinės pavadinimas.

Žodžiai. Skeptras – valdovo valdžios ženklas, puošni lazda. Lyra ir švilpynė – muzikos instrumentai. Favonai ir Notai – antikinių vėjų vardai.

Šaltinio skyryba. Eilutėje „Kol diena po, dienos bėga gyvenimas,“ išlaikytas 1995 m. leidimo ir pateiktos kopijos kablelis. Savarankiškame tekste rašome „diena po dienos“.

Kaip judėjimo vaizdai perteikia lemties nepastovumą?

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odėje „Telefui Likui“ judėjimo vaizdai parodo, kad sėkmė negali išlikti sustingusi vienoje padėtyje. Mintį pirmiausia sukonkretina sviedžiamas kamuolys. Žodžiai „kils ir nukris“ sujungia priešingas kryptis: pakilimas jau turi savyje būsimo kritimo galimybę. Kartojamas „Čia“ perkelia žvilgsnį tai prie dangaus, tai prie žemės, tarsi skaitytojas sektų visą kamuolio kelią. Be to, „rankos lengvos“ mostui priešinamas atsimušimas „skaudžiais smūgiais“. Veikiančiai jėgai lengvas žaidimas tampa skaudžia patirtimi tam, kuo žaidžiama. Toliau debesų ir viesulo vaizdai perkelia nepastovumą į laiko tėkmę: lekia nebe vien kamuolys, bet metai, dešimtmečiai, amžiai. Vis didesnius tarpsnius apimantis vardijimas sustiprina pojūtį, kad nieko nepavyks sulaikyti. Net viena akimirka tuoj nuskries žaibų vežimu. Pabaigoje pasirodęs lemties ratas sugrąžina kilimo ir kritimo mintį, o kartojamas „žaidžia“ sujungia žmogaus patirtį su nuolatine kaita. Tai nėra tiesus kelias į vis geresnę ateitį: ratui sukantis padėtis vėl keičiasi. Kalbantysis šią permainą išgyvena kaip nerimą, todėl du kartus nuskamba apgailestavimas „deja“. Taigi skirtingos judėjimo kryptys ir didėjantis jo mastas leidžia ne tik įvardyti lemties nepastovumą, bet ir pajusti, kodėl dabartinis pakilimas nesuteikia žmogui visiško saugumo.

Minties plėtojimas. Pastraipa seka vieną raiškos ryšį: judėjimas suteikia lemties kaitai juntamą pavidalą. Kamuolio vaizdas išanalizuojamas keliomis detalėmis, paskui parodyta, kaip tą pačią mintį išplečia laiko tėkmė ir ratas.

Patikslink sakinį. Vien parašęs „yra palyginimas“ pridėk, ką jis leidžia suprasti: kodėl aukštis nesuteikia saugumo? Pabaigoje apibendrink judėjimo kuriamą patirtį, nepradėk perpasakoti visos odės ir neteigk, kad žmogus apskritai nieko negali pasirinkti.

Vienos mokomosios pastraipos savitikra. 170–195 žodžiai – šios užduoties apimtis, ne viso PUPP teksto minimumas. Viso egzamino taškai ir apimties nuoskaitos vienai pastraipai netaikomi.