Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar verta save lyginti su tobulais atvaizdais?“. Remkis eilėraščiu ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kada palyginimas padeda mokytis ir ko jis gali neparodyti.

Mūšis nepralaimėtas kol plazda vėliava
Kol lydimi palaikymo šūksnių jojam link priešo
Kol kvėpuoju
Glotnūs šarvai glosniai sulaižytos šukuosenos
Mobiliosios treniruočių programos
Keto mityba papjaunam pakeliui pasipainiojusį
Elnią šerną valstietį
Pjaunamės tarpusavy dėl statuso titulo aukso
Po kaklu lengvučiai kryželiai
Gilios žaizdos prie širdies skaudžiausios
Ilgiausiai gyjančios
Patys eikliausi eržilai kartais suklumpa
Prašmatniausi ginklai nuvilia
Bet vis vien esam pasiryžę kovot iki galo
Dum spiro spero
Don kichotai pasikinkę baltus arklius
Svaipinantys sufotošopintas dulsinėjas

Šaltinis: Simonas Bernotas, „Pasakų parkas“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023; 2025 m. lietuvių kalbos ir literatūros VBE II dalies A kurso pagrindinės sesijos užduotis, p. 4.

Žodžiai ir nuorodos. Keto mityba – eilėraštyje minima šiuolaikinė dieta; Dum spiro spero – lotyniškas posakis „Kol kvėpuoju, tol viliuosi“; svaipinti – braukti pirštu per ekraną; fotošopinti – redaguoti nuotrauką. Don Kichotas ir jo idealizuota mylimoji Dulsinėja yra nuoroda į romaną „Don Kichotas“. Eilėraštyje paliekama autoriaus vartojama mažoji raidė: „Don kichotai“, „dulsinėjas“. Pateiktos visos 17 eilučių. „Princas ant balto žirgo“ yra eilėraščio, o „Pasakų parkas“ – rinkinio pavadinimas. Eilėraščio kalbantysis nėra automatiškai tapatinamas su autoriumi.

Ar verta save lyginti su tobulais atvaizdais?

Tobulas atvaizdas gali sudominti ir paskatinti ko nors išmokti. Tačiau lygindami su juo save dažnai nežinome, kaip tas vaizdas buvo sukurtas ir kas liko už jo ribų. Todėl tokį palyginimą verta tikrinti. Jis naudingas tada, kai padeda suprasti galimą pastangą, o ne vien nusivilti savimi.

Bernoto eilėraščio „Princas ant balto žirgo“ kovotojai rūpinasi išvaizda ir turi pranašumą žadančių priemonių. Glotnūs šarvai, šukuosenos bei treniruočių programos kuria tvarkingo pasirengimo paveikslą. Vis dėlto žirgai suklumpa, ginklai nuvilia, o žaizdos ilgai gyja. Šios detalės parodo tai, ko gražiame atvaizde galime nepastebėti. Pabaigos retušuotos dulsinėjos susieja idealizavimą su redaguotu vaizdu ekrane. Kalbantieji patys lieka pažeidžiami ir kartu ieško naujo idealo. Taip eilėraštis skatina klausti, kiek mūsų lyginimąsi lemia žmogaus patirtis, o kiek sukurtas jo paveikslas.

Įsivaizduokime mokinę, kuri mokyklos parodoje pamato nepriekaištingą portretą. Savo pirmuosius fotografavimo bandymus palyginusi su juo, ji nusivilia. Tačiau paklaususi nuotraukos autoriaus sužinotų, kad nuotrauka rinkta iš daugelio kadrų, keistas apšvietimas ir apkirptas fonas. Toks pokalbis leistų atvaizdą pamatyti kaip darbo rezultatą. Mokinė galėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį pati išbandys, pavyzdžiui, skirtingą šviesos kryptį. Ji lygintų jau savo bandymus tarpusavyje ir stebėtų, kas pasikeitė. Vėliau ji galėtų parodyti naują nuotrauką draugui ir paklausti, kuri jos dalis patraukia dėmesį. Atsakymas padėtų planuoti kitą bandymą. Parodos darbas tuomet taptų mokymosi atrama. Jo sukūrimo būdo supratimas padėtų atskirti norimą išmokti veiksmą nuo reikalavimo iš karto pasiekti tokį pat rezultatą.

Taigi save su tobulais atvaizdais verta lyginti atsargiai, pasidomint jų atsiradimu. Eilėraštis primena už išorės išliekantį pažeidžiamumą, o įsivaizduotas pokalbis atskleidžia nematomą darbą. Palyginimas gali paskatinti mokytis, kai iš jo kyla konkretus bandymas. Tuomet dėmesys krypsta į savo pastangą ir jos pokytį.

Pirmoji dėstymo pastraipa aiškina eilėraščio įvaizdžio prieštaravimus, antroji nagrinėja atskirai sukurtą fotografavimo situaciją.

Tikslumas. Mokyklos paroda ir fotografavimo bandymai sugalvoti. Jie nėra eilėraščio siužetas. Nuotraukos redagavimas savaime neprilyginamas melui; svarbu suprasti, su kuo lyginamasi. Iš teksto nenustatoma konkreti programėlė ar paties autoriaus elgesys.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra mokymosi modelis; tema – savarankiška mokomoji užduotis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.