Salomėja Nėris „Diemedžiu žydėsiu“
Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar trumpa patirtis gali būti prasminga?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – konkrečiu ir aiškiai įvardytu įsivaizduotu kasdieniu atveju. Paaiškink, nuo ko gali priklausyti trumpos patirties vertė.
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai —
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi — —Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga ...
Aš diemedžiu žydėsiu — —
Žodžiai ir data. Juodbėris – tamsaus plauko arklys. Diemedis – kvapus daugiametis augalas. Po eilėraščiu leidime pateikta data „1936.III.3.“. Kalbėtojo „tu“ yra įasmenintas pavasaris; lyrinis „aš“ savaime netapatinamas su autore.
1 variantas
Ar trumpa patirtis gali būti prasminga?
Patirties trukmė nepasako, kiek ji mums svarbi. Trumpas susitikimas gali būti svarbus todėl, kad jame atidžiai pabūname su kitu žmogumi ar pastebime aplinką. Manau, trumpa patirtis gali būti prasminga, jeigu skiriame jai dėmesio, nors žinome, kad ji netrukus baigsis.
Salomėjos Nėries eilėraštyje „Diemedžiu žydėsiu“ gamtos sugrįžimas gretinamas su ribotu žmogaus buvimu. Pavasaris vėl atjos, tačiau kalbėtojo jau neberas. Šis skirtumas neleidžia manyti, kad besikartojantis metų laikas savaime pakartos ir žmogaus patirtį. Vis dėlto kreipimasis į mylimą pavasarį išlieka švelnus. Kalbėtojas neatsisako artumo gamtai, nors įsivaizduoja savo nebuvimą. Pabaigos žydėjimas perteikia simbolinį ryšio tęstinumą. Toks vaizdas leidžia skaitytojui suprasti, kad laikinas buvimas nėra bereikšmis: ryšys su pasauliu vertingas ir tada, kai negali tęstis mums įprastu pavidalu. Eilėraščio ilgesys kyla iš prisirišimo, o ne iš abejingumo tam, kas praeina.
Trumpos patirties vertę galima svarstyti ir kasdienėje situacijoje. Įsivaizduokime mokinį, kurio pusbrolis rytoj išvyktų namo į kitą miestą. Liktų vienas atostogų vakaras, todėl mokinys svarstytų, ar dar verta taisyti aitvarą. Pusbroliai galėtų sutvarkyti jo sulinkusią uodegą, nueiti į pievą ir keistis laikydami virvę. Laukdami stipresnio gūsio pasikalbėtų apie savo mokyklas. Aitvaras galėtų pakilti neaukštai, bet vakaras nebūtų veltui: jie būtų ką nors nuveikę kartu ir išgirdę vienas kitą. Būsimas išsiskyrimas šio bendravimo nepanaikintų. Priešingai, žinojimas, kad laiko mažai, galėtų paskatinti padėti telefonus į šalį ir ramiai pasikalbėti.
Taigi trumpa patirtis gali būti prasminga dėl joje užsimezgančio ryšio ir mūsų dėmesio. Eilėraštyje žmogaus laikinumas nepanaikina artumo gamtai, o įsivaizduotas vakaras parodytų bendravimo vertę. Žinodami, kad patirtis baigsis, galime ją labiau branginti ir neatmesti vien dėl trumpumo.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Pirmoji kryptis remiasi eilėraščio skirtimi tarp sugrįžtančio pavasario ir nepakartojamo žmogaus buvimo. Antroji parodo, kaip trumpas bendras vakaras galėtų tapti vertingas dėl dėmesingo bendravimo. Ilgesys ir ribota trukmė savaime nepaverčia ryšio beprasmiu.
| Šaltinio ar sukurto atvejo atrama | Ką ji padeda pagrįsti |
|---|---|
| Pavasaris „vėl“ atjos, tačiau kalbėtojo neberas | Gamtos pasikartojimas nereiškia tokios pačios žmogaus patirties sugrįžimo |
| Meilus kreipimasis į pavasarį | Kalbėtojas išlaiko prisirišimą net įsivaizduodamas savo nebuvimą |
| Diemedžio žydėjimas | Siūlomas simbolinis ryšio su žeme tęstinumo vaizdas |
| Įsivaizduota abejonė taisyti aitvarą | Trumpa likusi trukmė iš pradžių gali atrodyti menkinanti veiklos vertę |
| Bendra veikla ir pokalbis laukiant vėjo | Vertę suteikia dalyvavimas ir išgirstas žmogus, ne vien aitvaro pakilimo aukštis |
| Žinojimas apie rytojaus išvykimą | Ribotas laikas gali paskatinti dėmesingiau pabūti kartu |
Pusbrolio išvykimo situacija aiškiai sukurta kaip įsivaizduojama, jos veiksmai ir baigtis sąlyginiai. Ji nėra eilėraščio įvykis ar žmogaus mirties atitikmuo. Abu argumentus sieja laikinumo ir vertės klausimas, išlaikant skirtingas jų aplinkybes.
Vertinimo lentelė
Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.
| Sritis | Taškų iki | Ką tikrinti šiame darbe |
|---|---|---|
| Temos plėtojimas | 5 | Ar paaiškinta, kodėl ribota trukmė pati savaime nepanaikina patirties vertės? |
| Argumentavimas | 5 | Ar pavasario ir žmogaus buvimo skirtis bei aiškiai įsivaizduotas aitvaro vakaras pagrindžia tezę, išlaikant skirtingas jų aplinkybes? |
| Struktūra | 3 | Ar sandara atitinka užduotį ir žanrą, yra nuosekli bei originaliai komponuojama, o abi mintys siejasi su išvada? |
| Stilius | 5 | Ar raiška individuali, aiški ir sklandi, žodynas turtingas bei tikslus, sakinių sandara įvairi? |
| Raštingumas | 12 | Kalbos taisyklingumas, rašyba ir skyryba |
| Iš viso | 30 | Vertinamas visas darbas |
Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Šios užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturios pastraipos yra mokymosi modelis.
Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šiam pavyzdžiui skirtas įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirto literatūros ar kultūros žinių pagrindo. Įsivaizduota kasdienė situacija moko konkrečiai išplėtoti antrą mintį.
Juodraštyje pažymėk, kur paaiškinai eilėraščio vaizdą, o kur pateikei savo išvadą apie patirties vertę. Kasdieniame atvejyje rask veiksmą, kuris parodytų dėmesį kitam žmogui. Patikrink, ar išvada apibendrina abu argumentus ir nepažada išsaugoti kiekvienos akimirkos amžinai.
Останнє редагування: ДДДД, РРРР