Tomas Venclova „Hidalgo“
Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Ar stiprybei reikia kito žmogaus?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – aiškiai įsivaizduota konkrečia kasdiene situacija. Aptark, ką suteikia parama ir kokia pastanga išlieka paties žmogaus.
Duok man ranką, Sancho. Broli mano,
Aš pakilsiu. Negaliu. Tuojau.
Štai, aš čia. Iš pamiršto romano
Į nelygią kovą išėjau.Koks apsunkęs ir bejėgis kūnas!
Niekad nesuvoksime, už ką
Mudviem skirtos aikštės ir tribūnos,
Tankų bokštai, virvė ir kulka.Visas turtas – žodžiai neatsargūs,
Visas menas – mirti ir mylėt,
Visas atpildas – po didžio vargo
Purvina planetos pakelė.Riteris, kalbėtojas, žaidikas,
Ženklintas kulkosvaidžio švinu,
Nebe pirmą kartą nužudytas,
Nebe pirmą kartą gyvenu.
Po eilėraščiu nurodyti 1956 metai. Prie teksto pateiktame autoriaus komentare Don Kichoto motyvas siejamas su 1956 m. Vengrijos sukilimu ir jo numalšinimu. Komentaras pateiktas atskirai nuo eilėraščio; eilėraščio kreipinys „Sancho“ išlaikytas.
1 variantas
Ar stiprybei reikia kito žmogaus?
Prieš sunkų darbą žmogus gali norėti atrodyti tvirtas ir viską padaryti vienas. Tačiau kartais pats stipriausias žingsnis būna aiškiai paprašyti pagalbos. Kito žmogaus parama leidžia mėginti dar kartą, o pasirinkti ir stengtis vis tiek tenka pačiam.
Venclovos eilėraštyje „Hidalgo“ kalbantysis prašo bendrakeleivio rankos ir vadina jį broliu. Netoliese ištariami trumpi sakiniai „Aš pakilsiu. Negaliu. Tuojau.“ parodo, kad noras veikti susiduria su kūno silpnumu. Prašymas pagalbos nesustabdo pasiryžimo: paskutinis žodis vėl nukreipia į mėginimą pakilti. Vėlesnis „Mudviem“ leidžia girdėti bendrą dviejų žmonių patirtį. Broliškas kreipinys primena, kad pagalbos prašoma iš artimo, lygiaverčio žmogaus. Šalia silpnumo pripažinimo atsiranda pasitikėjimas kitu. Tokia kalba stiprybę susieja su bendryste. Vis dėlto tekste nepateikiamas paprastas pagalbos rezultatas, todėl svarbus pats atvirai išsakytas poreikis ir išliekanti valia veikti.
Įsivaizduokime mokinį, kuris pirmą kartą ruoštųsi vesti klasės viktoriną. Per pirmą repeticiją jis skubėtų ir netyčia praleistų vieną klausimą. Draugė galėtų pasiūlyti ant lapo pažymėti pauzes ir sutartu rankos ženklu parodyti, kada stabtelėti. Per kitą bandymą mokinys pats skaitytų toliau, o suklydęs galėtų ramiai surasti praleistą klausimą. Pauzių ženklai leistų jam suskaidyti ilgą užduotį į mažesnius žingsnius. Draugė neperimtų viso vedimo, bet padėtų pasirengti konkrečiam sunkumui. Toks bendradarbiavimas galėtų suteikti daugiau pasitikėjimo, nors pirmas pasirodymas dar būtų prieš akis. Kartu mokinys pastebėtų, kokio būdo jam reikia, ir vėliau galėtų pats pasižymėti pauzes. Kito parama augintų jo paties galimybę tęsti pradėtą darbą.
Taigi stiprybei gali prireikti kito žmogaus rankos, dėmesio ar konkretaus pasiūlymo. Tai padeda priimti savo sunkumą ir ieškoti būdo veikti. Savą pastangą tęsiantis žmogus išsaugo atsakomybę, o bendrystė suteikia jai atramą.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Šis klausimas leidžia svarstyti pagalbos ir savos pastangos santykį. Teiginį reikia susieti su konkrečia kliūtimi bei paramos būdu.
| Argumento atrama | Paskirtis rašinyje |
|---|---|
| Rankos prašymas bendrakeleiviui | Pirmas argumentas parodo, kaip silpnumo pripažinimas leidžia kreiptis į artimą bendrakeleivį. |
| „Aš pakilsiu. Negaliu. Tuojau.“ ir „Mudviem“ | Pasiryžimas išlieka greta kliūties ir bendros dviejų žmonių patirties; rezultatas dar neparodytas. |
| Įsivaizduojama viktorinos vedimo repeticija | Antrame argumente draugės pasiūlytos pauzės ir sutartas ženklas atliepia konkrečią skaitymo kliūtį. Mokinys pats tęsia vedimą. |
Kasdienis atvejis parašytas tariamąja nuosaka. Tai repeticija prieš būsimą pasirodymą, todėl jos nauda aptariama kaip galimybė. Išvada sujungia bendrystės atramą ir išliekančią paties žmogaus atsakomybę. Mokyklos situacija konkretina argumentą; ji neprilyginama eilėraščio istorinės prievartos mastui.
Vertinimo lentelė
Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Visam PUPP kuriamam tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Šios klasės pratybos tikslas – 250–300 žodžių ir keturios pastraipos.
| Sritis | Daugiausia taškų | Šio rašinio patikra |
|---|---|---|
| Temos plėtojimas | 5 | Ar paaiškinta, kokiai kliūčiai įveikti gali prireikti kito žmogaus ir kas lieka paties veikiančiojo pastanga? |
| Argumentavimas ir pagrindimas | 5 | Ar kreipinys bei trumpi sakiniai pagrindžia literatūros argumentą? Ar repeticijos atvejyje konkretūs sunkumas, siūloma parama ir galima jos nauda? |
| Struktūra | 3 | Ar įžanga, du skirtingi argumentai ir išvada sudaro nuoseklų atsakymą? |
| Stilius | 5 | Ar tiksliai vartojami pasiryžimo, paramos, pasirengimo ir rezultato žodžiai? |
| Raštingumas | 12 | Patikrink sakinių sandarą, lietuviškas kabutes ir tariamosios nuosakos nuoseklumą sukurtoje situacijoje. |
Iš viso – iki 30 taškų. Pateikti kriterijų maksimumai, pavyzdžiui taškai neskirti. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikalingas tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas; įsivaizduotas atvejis moko konkretinti mintį ir savaime tokio įvertinimo neužtikrina. Keturių pastraipų sandara yra mokymosi atrama, o ne visiems PUPP tekstams nustatyta forma.
Останнє редагування: ДДДД, РРРР