Maironis „Užmigo žemė“
Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar ramybė priklauso vien nuo aplinkos?“ Vieną argumentą pagrįsk eilėraščio vaizdų kaita, kitą – konkrečia, aiškiai įvardyta įsivaizduojama kasdiene situacija.
Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės,
Ir sparnas miego malonaus
Nemigdo tik jaunos krūtinės.Neužmigdys naktis žvaigždės,
Nenuramins širdis troškimų;
Dvasia ko ieško, kas atspės,
Kai skęsta ji tarp atminimų!Aušra saulėtekio nušvis,
Ir užsimerks nakties šviesybės;
Neras tik atilsio širdis:
Viltis nežvelgs į jos gilybes!..
Žodžiai. Atilsis – poilsis, ramybė; atminimai – prisiminimai. „Dangaus akys“ ir „nakties šviesybės“ – poetiniai žvaigždžių vaizdai. Eilutėje „Neužmigdys naktis žvaigždės“ sakoma, kad naktis neužmigdys žvaigždės; eilutėje „Nenuramins širdis troškimų“ – kad širdis nenuramins savo troškimų.
1 variantas
Ar ramybė priklauso vien nuo aplinkos?
Rami vieta suteikia progą sustoti ir atidžiau apsvarstyti savo reikalus. Tačiau net patogiai įsitaisęs žmogus gali vis grįžti prie to paties rūpesčio. Manau, ramybė priklauso ir nuo vidinių išgyvenimų: aplinka sudaro palankias sąlygas, o neišspręsti klausimai gali likti kartu su mumis.
Maironio eilėraštyje „Užmigo žemė“ žmogaus nerimas išryškinamas nakties dangaus vaizdu. Žemė jau miega, bet žvaigždės ir jauna krūtinė tebelieka budrios. Šis panašumas susieja išorinį vaizdą su vidiniu išgyvenimu. Dvasia skęsta prisiminimuose, o klausimas, ko ji ieško, lieka be atsakymo. Paskutiniame posme numatoma aušra pakeis dangų: nakties šviesybės užsimerks. Širdžiai tokio atilsio nežadama. Šviesėjantis rytas čia nepašalina troškimų ir neatveria kelio vilčiai. Taigi išorėje vykstantis pasikeitimas savaime nelemia savijautos. Eilėraščio baigtis skatina atsižvelgti į vidinę žmogaus patirtį, kurios neįmanoma pakeisti vien nakties ir dienos kaita. Gamtos vaizdas padeda ją atpažinti, nors nerimo priežastis lieka neįvardyta.
Aplinkos ir mūsų veiksmų reikšmę galima atskirti įsivaizduojamoje kasdienėje situacijoje. Mokinys savaitgalį ilsėtųsi sodo pavėsinėje, tačiau nuolat galvotų apie pamestą draugo paskolinto fotoaparato dangtelį. Kol nuostolį slėptų, net graži vieta nepadėtų užmiršti rūpesčio. Tyla galėtų suteikti laiko apsvarstyti, ką daryti. Mokinys parašytų draugui, tiksliai pasakytų, kas nutiko, ir pasiūlytų nupirkti tinkamą naują dangtelį. Draugo reakcijos jis dar nežinotų, todėl visiško palengvėjimo negalima pažadėti. Vis dėlto atsirastų aiškus veiksmas, kurį mokinys galėtų atlikti pats. Šiuo atveju aplinka padėtų susikaupti, o rūpesčio sprendimas prasidėtų prisiėmus atsakomybę už pasiskolintą daiktą.
Vadinasi, ramybė kyla iš kelių aplinkybių sąveikos. Eilėraštyje numatoma ryto šviesa nenuramina širdies, o sukurtame atvejyje poilsiui trukdytų nutylėta klaida. Maloni vieta gali padėti susivokti, tačiau taip pat svarbu suprasti savo būseną ir, kai įmanoma, imtis tinkamo veiksmo.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Rašinyje plėtojamos dvi susijusios mintys: išorinis pasikeitimas gali nesutapti su vidine būsena, o konkrečioje kasdienėje situacijoje aplinka gali suteikti progą apgalvoti savo veiksmus.
| Šaltinio ar sukurto atvejo atrama | Ką ji padeda pagrįsti |
|---|---|
| Budrios žvaigždės ir jauna krūtinė | Pradžioje išorės vaizdas atliepia žmogaus būseną |
| Dvasia tarp prisiminimų ir neįvardyta paieška | Nerimas siejamas su vidine patirtimi, kurios turinys lieka neaiškus |
| Numatoma aušra ir užsimerksiančios šviesybės | Gamtoje numatomas pokytis |
| Širdis neras atilsio, viltis nežvelgs į gelmes | Išorinis šviesėjimas nesuteikia vidinės ramybės pažado |
| Įsivaizduotas pamestas fotoaparato dangtelis | Malonioje vietoje išliktų konkretus rūpestis |
| Žinutė draugui ir pasiūlymas atlyginti nuostolį nauju dangteliu | Žmogus galėtų pats pradėti spręsti jam žinomą problemą |
| Dar nežinoma draugo reakcija | Praktinis žingsnis nesuteikia pagrindo garantuoti greitą palengvėjimą |
Pavėsinės situacija sukurta šiam rašiniui ir aprašyta sąlygiškai. Joje nerimo priežastis konkreti, o eilėraštyje ji neįvardyta. Kasdienio atvejo kaltės ir atsakomybės motyvai nepriskiriami poetiniam kalbėtojui.
Vertinimo lentelė
Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.
| Sritis | Taškų iki | Ką tikrinti šiame darbe |
|---|---|---|
| Temos plėtojimas | 5 | Ar atskleista, kodėl palanki aplinka pati savaime nenulemia žmogaus ramybės? |
| Argumentavimas | 5 | Ar eilėraščio dangaus ir širdies būsenų kaita bei konkretūs sukurto atvejo veiksmai pagrindžia tezę? |
| Struktūra | 3 | Ar sandara atitinka užduotį ir žanrą, yra nuosekli bei originaliai komponuojama, o abi mintys siejasi su išvada? |
| Stilius | 5 | Ar raiška individuali, aiški ir sklandi, žodynas turtingas bei tikslus, sakinių sandara įvairi? |
| Raštingumas | 12 | Kalbos taisyklingumas, rašyba ir skyryba |
| Iš viso | 30 | Vertinamas visas darbas |
Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Šios klasės užduoties 250–300 žodžių tikslas ir keturios pastraipos yra mokymosi atrama.
Lentelė nurodo didžiausius galimus taškus, o ne šiam pavyzdžiui suteiktą įvertinimą. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirto literatūros ar kultūros žinių pagrindo. Įsivaizduojamas kasdienis atvejis skirtas mokytis konkrečiai išplėtoti antrą mintį.
Redaguodamas sugretink eilėraščio pradžios ir pabaigos dangaus vaizdus. Patikrink, ar paaiškinai širdies būseną ir nepadarei nerimo priežasties konkretesnės, nei leidžia šaltinis. Kasdieniame atvejyje atskirk palankią vietą, žmogaus sprendimą ir dar nežinomą kito reakciją.
Останнє редагування: ДДДД, РРРР