Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar dėkingumas visada reiškia paklusnumą?“. Remkis dialogu ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kaip galima atsidėkoti išlaikant atsakomybę už savo sprendimus bei duotus pažadus.

Iš dešinės skubiai įeina KERAITIENĖ

KERAITIENĖ. Petrai! Petrai, eikš čionai.

Visi nustebę atsigręžia

PETRAS (daro žingsnį į šalį). Aš čia.

KERAITIENĖ. Dabar, kai tu nuplovei nuo mūsų šeimos tą juodą dėmę, mes nutarėme tave vėl priimti į savo šeimos židinį.

Petras stovi nejudėdamas

Aš manau, kad už tai, kiek mes prisikentėjome dėl tavo išdaigos, tu turėtumei bent atsiprašyti.

PETRAS. Atleiskite, aš tada apie jus nepagalvojau...

KERAITIENĖ. O mes apie tavo ateitį visada galvojame, kad iš tavęs žmogų padarytume. Mes jau ruošiamės važiuoti namo. Tavo dėdė laukia tavęs automobily ir nori tave drauge pasiimti. Tad eikime.

PETRAS. Ačiū. Bet aš pasiliksiu čionai. Dėdė Žiogas dar nesiruošia grįžti namo.

KERAITIENĖ. Koks jis tau dėdė! Žiogas paprastas kriaučius.

PETRAS. Jis man daugiau kaip dėdė...

KERAITIENĖ (į visus). Štai jums. Žiūrėkite, ponai. Visai pamiršo vaikas. Aš dar kartą sakau, kad mes tau atleidome ir leidžiame grįžti pas mus.

PETRAS. Ačiū. Aš pasilieku pas dėdę Žiogą.

KERAITIENĖ. Tai šitoks tavo dėkingumas globėjams?

PETRAS. Aš kaip kitaip stengsiuos atsidėkoti.

KERAITIENĖ (su dirbtiniu švelnumu). Bet, vaike, tu pagalvok apie savo ateitį, apie karjerą. Kur tu dėsies be užtarimo, be protekcijos?

PETRAS. Aš dirbsiu ir mokysiuos.

KERAITIENĖ. Tušti svaičiojimai. O aš ruošiaus eiti pas direktorių ir prašyti, kad tave vėl į gimnaziją priimtų, iš kurios buvo išvarę. Bet jeigu taip, tai žinokis. Kriaučius buvai, kriaučius ir liksi!

PETRAS. Taip. Aš kitko ir nesiekiu.

KERAITIENĖ. Tad eik į savo girtų kriaučių kompaniją! (Apsisukus nueina dešinėn)

Šaltinis: Kazys Binkis, „Atžalynas“ (1937), „Šaltinių“ pateiktas 2011 m. leidimo tekstas, V veiksmas, p. 38.

Situacija ir žodžiai. Petro nekaltumas jau paaiškėjo. Dėdės žmona Keraitienė nori, kad jis sugrįžtų į jų namus, o Petras renkasi likti pas jį nelaimėje priėmusį siuvėją Žiogą. Žiogas nėra jo tikras dėdė: toks kreipinys reiškia artumą. Kriaučius – siuvėjas; protekcija – įtakingo žmogaus užtarimas. Pateiktas vienas ištisinis dialogas. Remarka „su dirbtiniu švelnumu“ nusako kalbėjimo būdą; tai nėra tikras jausmo pasikeitimo patvirtinimas. Pateikimas. Sutvarkyti du leidinio žodžių perskyrimai ir tarpas prieš tašką.

Ar dėkingumas visada reiškia paklusnumą?

          Sulaukę pagalbos turėtume prisiminti kito žmogaus pastangą ir laikytis jam duotų pažadų. Tačiau dėkingumas nepadaro visų vėlesnių jo norų privalomų. Galime padėkoti, patys padėti ir kartu atsakingai spręsti dėl savo pasirinkimų. Toks santykis išlaiko pagarbą abiem: pagalbą suteikusiam žmogui ir ją priėmusiam, kuris taip pat turi savo įsipareigojimų bei ateities planų.
          Kazio Binkio „Atžalyno“ ištraukoje Keraitienė kviečia Petrą sugrįžti į jų namus. Išgirdusi atsisakymą, ji klausia: „Tai šitoks tavo dėkingumas globėjams?“ Taip dėkingumas susiejamas su pareiga priimti būtent jos pasiūlymą. Petras kelis kartus padėkoja ir pasako, kad stengsis atsidėkoti kitu būdu. Jis pripažįsta ankstesnę pagalbą, tačiau renkasi likti pas Žiogą. Pažadas dirbti ir mokytis parodo, kad jis ketina pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Šis sprendimas suteikia atsisakymui pagrindą. Petro elgesys leidžia atskirti pagarbą globėjams nuo jų reikalavimo atsisakyti savos krypties. Įsipareigojimą žmogui galima išlaikyti ir nesutinkant su konkrečiu jo noru.
          Įsivaizduokime mokinį, kuriam draugė po ligos paskolino užrašus ir paaiškino praleistas užduotis. Vėliau ji primygtinai kviečia kartu ruoštis mokyklos mugei. Tačiau mokinys tam vakarui jau pažadėjęs seneliui padėti sutvarkyti nuotraukų albumą. Atsisakydamas jis galėtų priminti, kaip vertina draugės pagalbą, ir paaiškinti turimą susitarimą. Galėtų pasiūlyti kitą dieną sukarpyti mugės skelbimus ar padėti juos iškabinti. Toks atsakas parodytų dėkingumą konkrečiu darbu ir kartu išsaugotų anksčiau duotą pažadą. Draugės pagalba netaptų pamiršta, o senelis neliktų be paaiškinimo laukti. Svarbiausia būtų pasikalbėti iš anksto ir atlikti tai, dėl ko abu draugai susitars.
          Taigi dėkingumas gali būti reiškiamas dėmesiu, pagalba ir tesimais pažadais. Jis nereikalauja vykdyti kiekvieno kito žmogaus noro. Petro pasirinkimas bei įsivaizduotas draugų pokalbis rodo, kad pagarbus atsisakymas gali turėti atsakingą pagrindą. Atsidėkojimas tampa prasmingas tuomet, kai abu žmonės supranta, ką vienas kitam gali duoti ir už ką patys lieka atsakingi.

Pirmoji dėstymo pastraipa nagrinėja Keraitienės lūkestį ir Petro atsakymą, antroji – sugalvotą situaciją, kurioje reikia suderinti dėkingumą su jau duotu pažadu.

Petras nepripažįsta tariamos vagystės tikrumo: jo nekaltumas jau paaiškėjęs prieš šį dialogą. Ištraukoje kalba Keraitienė, todėl jos laikysena nepriskiriama visiems globėjams ar kiekvienam suaugusiajam. Pateiktas dialogas neapima banknoto grąžinimo ar mokytojo pranešimo apie priėmimą į gimnaziją. Nuotraukų albumo ir mokyklos mugės situacija yra aiškiai įsivaizduota; tai nėra pjesės įvykiai. Duotą pažadą reikėtų įvykdyti arba tartis dėl jo pakeitimo. Dėkingumo ir paklusnumo atskyrimas nesuteikia pagrindo savavališkai panaikinti tikrų susitarimų.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Ši keturių pastraipų sandara yra mokymosi modelis, tema – savarankiška mokomoji užduotis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.