Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar artumui pakanka vienos taisyklės?“. Remkis pateiktu eilėraščiu ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

gyvenimas tai du aukšti krantai
įaugę viens į kitą visgi upė
tarp jų vingiuoja supasi žiedai
jos bangose ir sunkią šviesą supa

šiame krante keleivis aname
šešėlis slenka tik į kitą pusę
diena naktis diena naktis diena
ir fleitos jau lapus į upę pučia

išmokyki o meile ir mane
ištvert neperprantamam buvime
krantų lakštingala išmokyk suokti

– ne tai kalbi ne tai arba ne tai
aš tegaliu išmokyti tiktai
vienintelio stebuklo – neišmokti

Šaltinis: Donaldas Kajokas, „Poezija, o gal ne ji“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.

Forma ir žodžiai: sonetas – keturiolikos eilučių eilėraštis; viens – vienas; išmokyki – išmokyk; ištvert – ištverti. Originalios eilėraščio žodžių formos paliktos.

Ar artumui pakanka vienos taisyklės?

Bendraudami su artimaisiais kartais tikimės rasti veiksmą, kuris visada pradžiugintų ar paguostų. Norisi būti tikriems, kad pasirūpinome tinkamai. Tačiau žmonių poreikiai skiriasi ir laikui bėgant keičiasi. Artumui svarbu mokytis pažinti konkretų žmogų, išsaugant smalsumą ir pasirengimą savo sumanymą persvarstyti.

Donaldo Kajoko „Meilės sonete“ kalbantysis prašo meilės išmokyti ištverti neperprantamame buvime. Jau pradžios vaizdas sudėtingas: krantai įaugę vienas į kitą, tačiau tarp jų teka upė. Dienos ir nakties kaita pratęsia gyvenimo judėjimą. Atsakymas į prašymą pabaigoje netikėtas: balsas gali išmokyti stebuklo neišmokti. Šis paradoksas leidžia meilę suvokti kaip ryšį, kuris išlaiko atvirumą paslapčiai. Atsakymas palieka vietos tam, ko žmogus dar nepažįsta. Ištverti gali padėti pasirengimas patirti ir tai, kam dar neturi paaiškinimo. Toks skaitymas svarbus svarstant artumą: pažįstamas žmogus vis dar gali nustebinti ir paskatinti naujai pažvelgti į bendravimą. Santykis lieka gyvas, kol į jį žiūrime atidžiai.

Įsivaizduokime berniuką, ruošiantį seseriai gimtadienio staigmeną. Jis prisimintų, kaip pats džiaugėsi triukšminga švente su daugybe draugų, ir norėtų pakartoti tą patį. Tačiau sesuo galėtų būti pavargusi ir labiau norėti ramios vakarienės. Paklausęs apie jos pageidavimus, brolis turėtų progą sumanymą pakeisti. Jis galėtų padėti paruošti mėgstamą patiekalą ir palikti laiko pokalbiui. Tokioje įsivaizduotoje situacijoje rūpestį išreikštų domėjimasis sesers savijauta. Ankstesnė sėkmė būtų naudinga patirtis, bet dabartinį pasirinkimą tektų derinti prie kito žmogaus. Artumas augtų per klausimą ir išgirstą atsakymą, paliekant seseriai galimybę pasakyti, kas jai svarbu.

Taigi viena taisyklė neaprėpia artumo, nes santykis priklauso nuo konkretaus žmogaus ir akimirkos. Soneto paradoksas išsaugo atvirumą, o įsivaizduota šventė parodo, kaip jis gali virsti klausymusi. Patirtis padeda bendrauti, kai kartu lieka pasirengimas nustebti. Tuomet kitas žmogus turi vietos būti savitas.

Literatūrinis argumentas remiasi prašymu meilei ir paradoksaliu atsakymu. Iš jo plėtojama atvirumo kryptis, o sesers gimtadienis yra aiškiai išgalvotas pritaikymo pavyzdys. Parodytas konkretus elgesio pasikeitimas išgirdus kito pageidavimą.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.