Kazys Binkis „Atžalynas“
Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl svarbu aiškiai pasakyti, ko norime?“. Remkis dialogu ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kaip išsakytas noras ir išgirstas atsakymas padeda išvengti klaidingų spėjimų.
PETRAS (prasiveržia pro minią prie Žiogo). Dėde... Dėde, mane vėl priėmė į gimnaziją!
ŽIOGAS. Sveikinu tave, vaikei. Tegul tau Dievas padeda. Tai dabar jau paliksi mus, mane su senele? Išsikelsi pas dėdę?
PETRAS. Dėde... Aš norėjau prašyti, gal aš galėčiau likti pas jus. Aš dirbsiu po pietų nors ligi vidurnakčio.
ŽIOGAS. Tai tu... tu sutinki likti pas mus?
PETRAS. Aš labai labai prašyčiau manęs nevaryti. Aš atidirbsiu.
ŽIOGAS. Vaikeli, gyvenk! Tu būsi mums paguoda senatvėj.
Petras apglėbia Žiogą už kaklo ir bučiuoja jį
Šaltinis: Kazys Binkis, „Atžalynas“ (1937), „Šaltinių“ pateiktas 2011 m. leidimo tekstas, V veiksmas, p. 40.
Situacija ir skaitymas. Petrą vėl priėmė į gimnaziją. Jis nori mokytis gimnazijoje ir toliau gyventi pas siuvėją Žiogą, kuris jį priėmė po neteisingo apkaltinimo. Žiogas nėra jo giminaitis; kreipinys „dėde“ parodo jų artumą. Gimnazija – mokykla; senelė – čia Žiogo žmona; remarka – autoriaus pastaba apie veiksmą ar kalbėjimą. Petro siūlymas dirbti iki vidurnakčio išreiškia nerimą ir norą atsidėkoti. Žiogas tokio darbo laiko nereikalauja.
1 variantas
Kodėl svarbu aiškiai pasakyti, ko norime?
Bendraudami dažnai mėginame atspėti, ko kitam reikia. Kartais toks spėjimas atitinka jo mintis, o kartais nuveda visai į šalį. Aiškiai pasakytas noras padeda išsiaiškinti lūkesčius ir išgirsti kito atsakymą. Tai ypač svarbu, kai tylime iš drovumo arba bijome pasirodyti įkyrūs. Pokalbis suteikia galimybę susitarti dėl to, kas rūpi abiem.
Kazio Binkio „Atžalyno“ ištraukoje Petras praneša Žiogui, kad jį vėl priėmė į gimnaziją. Žiogas pasveikina, bet iš karto klausia, ar Petras dabar išsikels pas dėdę. Jis dar nežino tikrojo vaikino noro. Petras pasako norįs likti ir prašo jo nevaryti. Paaiškėja, kad šis prašymas Žiogą nustebina: „Tai tu... tu sutinki likti pas mus?“ Vadinasi, abu turėjo neišsakytų lūkesčių. Žiogas leidžia pasilikti ir pavadina Petrą paguoda senatvėje. Pabaigos apkabinimas rodo džiaugsmą dėl išsiaiškinto artumo. Atviras prašymas padeda abiem suprasti, kad mokymasis gimnazijoje gali tęstis gyvenant kartu.
Panašią situaciją galime įsivaizduoti klasei ruošiantis orientavimosi varžyboms. Užduotis skaityti žemėlapį atitenka daugiausia kalbančiam komandos nariui, o kitas mokinys vis užrašo rezultatus. Jis norėtų pats pamėginti rasti kelią, tačiau laukia, kol draugai tai pasiūlys. Draugai mano, kad jam patinka rašyti, todėl nieko nekeičia. Mokinys galėtų pasakyti: „Šį kartą norėčiau skaityti žemėlapį. Ar galime pasikeisti?“ Išgirdusi konkretų prašymą, komanda turėtų ką aptarti. Galėtų susitarti keistis užduotimis po kiekvienos stotelės, kad visi išbandytų skirtingus darbus. Tuomet išsakytas noras padėtų ir kalbėjusiam mokiniui, ir visai komandai. Draugams nebereikėtų spėlioti, nes jie žinotų, ko mokinys norėtų.
Taigi aiškiai pasakytas noras gali sustabdyti klaidingus spėjimus. Petro ir Žiogo dialoge jis atskleidžia abipusį troškimą likti kartu, o komandos pavyzdyje leistų susitarti dėl užduočių. Pasakyti, kas rūpi, dar reikia mokėti pagarbiai ir palikti vietos kitam atsakyti. Tada pokalbis padeda geriau suprasti vienas kitą ir tartis dėl visiems priimtino sprendimo.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Rašinyje aiškinama, kaip išsakytas noras pakeičia spėjimą tikru pokalbiu.
| Atrama | Ką ji atskleidžia |
|---|---|
| Žiogo klausimas, ar Petras išsikels | Jis numano galimą išvykimą |
| Petro prašymas likti ir jo nevaryti | Vaikinas aiškiai pasako savo norą |
| „Tai tu... tu sutinki likti pas mus?“ | Žiogas nustemba išgirdęs tai, ko dar nežinojo |
| „Vaikeli, gyvenk!“ | Prašymas sulaukia sutikimo |
| Apkabinimo remarka | Artumas parodomas veiksmu |
| Prašymas apsikeisti komandos užduotimis | Sukurtas konkretus būdas pradėti derybas |
Tikslumas. Priėmimas į gimnaziją ir gyvenamoji vieta yra skirtingi dalykai: Petras nori mokytis gimnazijoje ir likti pas Žiogą. Ištraukoje nepradedama nauja pamoka ir nevaizduojamas jo išsikėlimas pas Keraičius. Žiogas nereikalauja, kad Petras dirbtų iki vidurnakčio; taip pats vaikinas išreiškia norą pasilikti ir atsidėkoti. Tai nėra siūlomas mokinio darbo ar miego režimas. Orientavimosi varžybų situacija įsivaizduota. Joje išsakytas noras suteikia pagrindą tartis, tačiau kitiems neprivaloma su kiekvienu prašymu besąlygiškai sutikti.
Vertinimo lentelė
7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.
| Ką pasitikrinti | Klausimas savo tekstui |
|---|---|
| Atsakymas į temą | Ar paaiškinau, kaip aiškus prašymas padeda susikalbėti? |
| Dialogo supratimas | Ar tiksliai aptariau Petro norą, Žiogo klausimą ir jo sutikimą? |
| Veiksmas | Ar paaiškinau, ką pasako pabaigos apkabinimas? |
| Kasdienė situacija | Ar konkretus išsakytas noras leidžia pradėti tartis? |
| Sandara | Ar parašiau įžangą, dvi dėstymo pastraipas ir pabaigą? |
| Kalba | Ar sakiniai aiškūs, taisyklingi ir susieti? |
Останнє редагування: ДДДД, РРРР