Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kada žodžiai tampa patikimi?“. Vieną mintį pagrįsk Kudirkos eilėraščiu, kitą – konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kaip žodžius sustiprina elgesys.

Gražu yra matyti lietuvių būrelį,
Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaiko
Ir sus'ėję tėvynei aukauja žodelį,
Ir motiną pagarbin atminimais vaiko.

Gražiau, jeigu kiekvienas pripažinti gali,
Kad nuo žodžių jų širdys taipgi neatskirtos
Ir visos tiesiog kreipias į tėvynės šalį,
Ir meilėje tėvynės visados yr tvirtos.

Gražiausia vienok esti akimis matyti,
Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako,
Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti,
Savo tėvynės garbei ne'pželdina tako.

Šaltinis: Vincas Kudirka, „Gražu, gražiau ir gražiausia“; Vikišaltinių transkripcija.

Žodžiai ir prasmė. Sus’ėję – susirinkę; aukauja – aukoja; vienok – tačiau, vis dėlto; ne’pželdina tako – neleidžia takui apželti. Keliukas čia gali reikšti nuolat palaikomą ryšį ir veiklą tėvynės labui. Eilėraštis kreipia į lietuvių vienybę svetur; šią konkrečią temą reikia išsaugoti ir aiškinant platesnį žodžių bei darbų ryšį.

Kada žodžiai tampa patikimi?

Žodžiais pasakome, kas mums rūpi ir ką ketiname daryti. Tačiau klausytojui svarbu pamatyti, ar šie žodžiai susiję su elgesiu. Patikimumą kuria nuoširdus apsisprendimas ir įvykdytas pažadas. Šį ryšį galima aptarti remiantis eilėraščiu bei įsivaizduojama kasdienio darbo situacija.

Vinco Kudirkos eilėraštyje „Gražu, gražiau ir gražiausia“ kalbama apie svetur susibūrusius lietuvius ir jų ryšį su tėvyne. Pirmiausia džiaugiamasi vienybe ir jai skirtais žodžiais. Toliau svarbu, kad širdys nuo jų nebūtų atsiskyrusios: pasakytą meilę turi lydėti tikras jausmas. Galiausiai aukščiausiai įvertinami žodžius bei širdį atitinkantys darbai. Vis stiprėjantys pavadinimo žodžiai leidžia šią mintį sekti žingsnis po žingsnio. Ypač svarbu, kad žmonės veikia „patys, nevaryti“. Jų apsisprendimas savanoriškas, todėl parodo asmeninį įsipareigojimą. Eilėraštis leidžia suprasti, kad meilės žodis įgauna svorio per nuolat palaikomą ryšį ir jam skirtą veiklą.

Patikimumą galima kurti ir įsivaizduojamoje klasės knygų mainų dienoje. Mokinys pažada atnešti kelias savo knygas ir padėti paruošti stalą. Draugai pagal šį pažadą planuoja, kur dės leidinius ir kada galės pradėti renginį. Jeigu jis tik gražiai kalbėtų, o sutartu laiku nepasirodytų, kitiems tektų skubiai keisti darbų planą. Atėjęs ir atlikęs sutartą dalį mokinys parodytų, kad jo žodžiais galima remtis. Jei atsirastų rimta kliūtis, svarbu iš anksto pranešti ir tartis dėl kito sprendimo. Patikimumas nereikalauja niekada nesuklysti, bet skatina atsakyti už tai, ką pasakei, ir paisyti tų, kurie tavimi pasitiki.

Taigi žodžiai tampa patikimi, kai juos palaiko nuoširdus pasirinkimas ir konkretūs veiksmai. Kudirkos eilėraštis šį ryšį atskleidžia kalbėdamas apie meilę tėvynei, o knygų mainų pavyzdys – apie paprastą pažadą draugams. Abiem atvejais svarbu, kad pasakyta mintis turėtų matomą tęsinį žmogaus elgesyje.

Pirmas argumentas išsaugo konkrečią eilėraščio temą, antras jo mintį pritaiko mažam kasdieniam įsipareigojimui.

Prasmės tikslumas. Eilėraštis neatmeta pačių žodžių. Jis jungia kalbą, jausmą ir darbą, o konkretus šių dalykų tikslas – tėvynė. Tako vaizdas aiškinamas perkeltine prasme; nereikia kurti nepateikto įvykio, kad visi būrelio nariai tikrai ėjo ravėti keliuko. Kasdienė scena yra įsivaizduojama.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.