Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar artumas visada padeda būti teisingam?“. Paaiškink klasės draugui, kada palankumas savam žmogui gali trukdyti matyti kitus. Remkis ištrauka ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Katrė nemitusi spūdino laukan. Priešininkėje išgirdo miegančių knarkimą. Pralenkusi duris net nustebo: jos vyras bemiegąs kaip sluogtis lovoje, kaip kiaulių kinyje, greta su piemeniu, kuris, Jono spaudžiamas prie sienos, spyrėsi atgal naginėtomis, purvinomis ligi kelių kojomis. Subjaurojo, supurvino visą šoną jo šliūbinių drabužių, Katrės pasiūdintų iš gražaus ir brangaus čerkaso, jos pačios darbo. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali vyro prižadinti. Šaukia, judina, glamžuoja, kuone verkdama, o jis miega, knarkia kaip dvėsdamas.

Išgirdo motina Katrės balsą, įpuolė į priešininkę, užmetė akį, jau viską permanė.

– Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Nesumanai, ką padaryti. O taip!

Ir, pagrobusi už čiupros piemenuką, kaip sviedė iš lovos į aslą, šaukdama:

– Tu, rupūžoke, nusiauk kojas kitą sykį guldamas! O Jonuko nedraskyk pristojusi, – vėl kreipėsi į Katrę: – kai pramigs, ir atsikels... Ne dabar laikas tau lementuoti, vakare buvo neužsisklęsti klėtyje.

Persigando Katrė, matydama tokį nemielaširdingą motinos apsiėjimą. Nė galo jos kalbos nebegirdėjo: taip jai pagailo to piemenėlio, verkiančio iš skausmo ir drebančio iš išgąsčio.

Šaltinis: Žemaitė, „Marti“, „Rytą giedra: autobiografija, apsakymai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 2005, p. 187–226; ištrauka pagal „Šaltinių“ tekstą.

Situacija. Pirmą rytą po vestuvių Katrė ieško vyro Jono. Motina šioje ištraukoje – Jono motina Vingienė, Katrės uošvė. Piemenukas su ja giminystės ryšiu nesiejamas. Pateiktos šešios ištisos tos pačios scenos pastraipos.

Žodžiai. Priešininkė – kita trobos dalis ar kambarys; šliūbiniai drabužiai – vestuviniai drabužiai; čerkasas – audinys; čiupra – plaukai; asla – grindys, čia plūkto molio; lementuoti – aimanuoti. Paaiškinimai pateikti už originalo ribų.

Ar artumas visada padeda būti teisingam?

Artimą žmogų pažįstame geriau, todėl dažnai lengviau suprantame jo nuovargį ar klaidą. Tačiau palankumas gali paskatinti nepastebėti kitų padėties. Tuomet tam pačiam elgesiui pradedame taikyti skirtingus vertinimo matus. Manau, teisingumui reikia ir gebėjimo atsitraukti nuo savo simpatijos, kad išgirstume visus, kuriuos paliečia mūsų sprendimas.

Žemaitės apsakyme „Marti“ Vingienė rūpinasi, kad Katrė netrikdytų jos miegančio Jonuko. Tačiau greta gulinčiam piemenukui tokio atlaidumo nerodo. Pasakotojas paaiškina, kad berniukas spyrėsi, nes Jonas jį spaudė prie sienos. Vingienė išsviedžia vaiką iš lovos ir užgauliai išbara už tai, kad guldamas nenusiavė. Suaugusio sūnaus poilsis saugomas, o mažesniojo skausmas lieka nepaisomas. Šis elgesio skirtumas atskleidžia šališkumo kainą kitam žmogui. Katrė, matydama verkiantį ir išsigandusį piemenuką, jo pagaili. Ji pastebi tai, kas Vingienės reakcijoje nustumta į šalį. Taigi artimo žmogaus gynimas gali apakinti, kai jo ramybė laikoma svarbesne už kito saugumą. Norint įvertinti situaciją teisingai, svarbu matyti kiekvieno joje esančio žmogaus padėtį.

Kasdienybėje nuo tokio šališkumo gali saugoti iš anksto sutarti vertinimo požymiai. Įsivaizduokime mokinę, kuriai patikėta išrinkti klasės renginio plakatą. Konkurse dalyvautų ir jos artima draugė. Klasė būtų iš anksto sutarusi vertinti informacijos aiškumą ir renginio duomenų tikslumą. Mokinė norėtų ją palaikyti, bet pastebėtų, kad draugės plakate trūksta renginio vietos, o kito dalyvio darbe visa informacija aiškiai perskaitoma. Vertindama ji galėtų priminti visiems žinomą tikslą: plakatas turi padėti lankytojui ateiti į renginį. Pagal šį požymį geriau tiktų kitas darbas. Draugei ji galėtų paaiškinti pasirinkimą ir pasiūlyti kartu papildyti trūkstamą informaciją. Toks paaiškinimas parodytų pagarbą draugei, neslepiant sprendimo priežasčių. Bendras matas suteiktų pagrindą ir kitiems dalyviams suprasti rezultatą.

Vadinasi, artumas gali padėti suprasti žmogų, tačiau teisingumo savaime neužtikrina. Vingienės elgesys rodo, kaip palankumas savam užgožia kito kančią. Įsivaizduotas konkursas primena galimybę atsiremti į bendrą tikslą ir aiškius požymius. Teisingas vertinimas prasideda tada, kai mūsų dėmesio pakanka visiems situacijos dalyviams.

Pirmas argumentas parodo, kaip palankumas savam žmogui užgožia silpnesniojo padėtį. Antras plėtoja būdą mažinti šališkumą: susieti vertinimą su bendru tikslu ir iš anksto žinomais požymiais. Plakatų konkursas aiškiai įsivaizduotas; jo mastas nesutapatinamas su smurtu apsakyme.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos ir šiai užduočiai pasirinkta 250–300 žodžių apimtis yra mokymosi modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Pažymėk, kieno padėtis kiekviename tavo pavyzdyje gali likti nepastebėta. Pabaigoje patikrink, ar pasiūlytas vertinimo matas padeda ją įtraukti.