Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip išimtis pakeičia kalbančiojo pažadą?“ Paaiškink, kaip nuo televizoriaus gyrimo pereinama prie sprendimo ir jo patikslinimo. Aptark kartojimo, jungtuko „Bet“ ir žodžio „Nebent“ poveikį kalbėjimo tonui.

Labai geras daiktas
Yra televizorius,
Vos tiktai nubudęs,
Aš galiu išvysti jus,
Pasaulio vaikai!

Anas nosį krapšto,
Nesimoko rašto,
Kitas atsikėlęs –
Kaip žvėris pašėlęs!

Labai geras daiktas
Yra taip žiūrėti,
Gėles ir mėnulį,
Ir sniegą regėti.

Viską, viską, rodos,
Aš dabar matau,
Lyg pasaulio knygą
Sėdžiu ir skaitau.

Bet nereik užmiršti,
Kad tikra gėlelė
Visai kitaip auga,
Kitaip žiedą kelia.

Daugiau nežiūrėsiu, –
Pasaulį stebėsiu!
Nebent vakare,
Nebent vakare,
Kai gėlelės miega,
Kai apšviečia sniegą
Žvaigždelė žydra!

Šaltinis: Sigitas Geda, „Baltoji varnelė“, vartotojo pateiktas EPUB pagal antraštėje nurodytą 2000 m. „Alma littera“ leidimą; tekstas sutikrintas su leidėjo ištrauka.

Žodžiai. Rodos – atrodo. Nebent – čia žodis, kuriuo pradedama išimtis.

Kaip išimtis pakeičia kalbančiojo pažadą?

Sigito Gedos eilėraštyje „Vakaras prie televizoriaus“ pabaigos išimtis ryžtingą pažadą paverčia žaismingu svarstymu. Iš pradžių kalbantysis giria televizorių, nes gali išvysti tolimus vaikus, gėles, mėnulį ir sniegą. Pakartoti žodžiai „Labai geras daiktas“ perteikia jo susižavėjimą. Vaizdų gausa sukuria aprėpto pasaulio įspūdį, tačiau žodelis „rodos“ palieka abejonę, ar iš tikrųjų matoma viskas. Palyginimas su pasaulio knyga taip pat išryškina vaizdo tarpininkavimą: pasaulis pažįstamas sėdint ir žiūrint. Jungtukas „Bet“ pakeičia minties kryptį. Tikros gėlelės augimas primena, kad už ekrano vykstantis gyvenimas turi savitą pavidalą. Todėl pažadas „Daugiau nežiūrėsiu“ ir šūksnis „Pasaulį stebėsiu!“ iš pradžių skamba kaip galutinis sprendimas. Vis dėlto du kartus pakartotas „Nebent vakare“ tuojau pat atveria išimtį. Kalbantysis vos ištaręs pažadą jau svarsto, kada vėl galėtų žiūrėti. Nuo šūksnio jis pereina prie atsargesnio savo noro tikslinimo. Šis greitas persigalvojimas kelia šypseną ir leidžia išgirsti save pataisantį balsą. Vakaro vaizdas su miegančiomis gėlelėmis suteikia išimčiai poetišką paaiškinimą. Pabaiga palieka vietos ir pasaulio stebėjimui, ir televizoriui. Taigi išimtis pakeičia pažado griežtumą: kalbantysis mėgina suderinti du jį traukiančius dalykus. Jo ateities žodžiai rodo besiformuojantį pasirinkimą, o ne jau įvykusią permainą.

Pastraipa aiškina vieną posūkį: ryžtingas pažadas iškart įgyja išimtį. Pradinės detalės parodo, kodėl televizorius kalbančiajam patrauklus, o pabaiga leidžia išgirsti, kaip jis tikslina savo norą.

Redagavimo veiksmas. Prie kiekvienos citatos pažymėk, ką ji pakeičia kalbančiojo laikysenoje. Pabaigos aptarimą susiek su pradiniu susižavėjimu. Ateities pažado nepaversk jau atliktu veiksmu.

Vienos mokomosios pastraipos savitikra. 170–195 žodžių apimtis pasirinkta šiai užduočiai. Viso PUPP darbo taškai ir jo apimties nuoskaitos vienai pastraipai netaikomi.