Balys Sruoga „Dievų miškas“
Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip ironija atskleidžia smurto savivalę?“. Paaiškink klasės draugui, kaip konkrečios teksto detalės pagrindžia tavo teiginį.
Kartais, būdavo, jau Vaciaus žandai persisuka, akys žaibuoja, gerklė penkiom gyvatėm šnypščia, pagalys rankoje virpa, – Vacius visas įsiutęs žygiuoja į mus, stovinčius kieme palei tvorą. Bet tuo tarpu stalių dirbtuvės lange pasirodo Švarcbarto veidas.
– Atsimink, Vaciau, – ramiai prataria Julius.
– Žinau, žinau, rupūže, – sugriežia dantimis Vacius ir savo vėzdu ima tvatyti kitus kalinius, jokio smūgio iš niekur nesitikėjusius.
Kai baisiai norisi mušti, ar ne vis tiek, ką muši?
Vaciaus netikėtai užkluptieji gaudavo dvigubai didesnę porciją, negu mum buvo skirta, – toks jau buvo energijos klaidakeliu nukreipimo dėsnis.
Kas be ko, kartais ir mus Vacelis apiplumpindavo, – kai Julius negalėdavo matyti.
Šaltinis: Balys Sruoga, „Raštai“, IV t., Vilnius: Alma littera, 1997; pateikto NŠA užduoties PDF p. 2–3.
Julius Švarcbartas, lagerio dailidžių kapas, uždraudžia Vaciui mušti lietuvių kalinių grupę. Vacius jo bijo. Pateikta vientisa dalis apie šios ribotos apsaugos veikimą. Kapas – koncentracijos lageryje prižiūrėti kitus kalinius paskirtas kalinys.
1 variantas
Kaip ironija atskleidžia smurto savivalę?
Balio Sruogos memuarų „Dievų miškas“ ištraukoje ironija atskleidžia, kad smurtas priklauso nuo mušančiojo užgaidos. Vacius, išvydęs Švarcbartą, nukreipia vėzdą į kitus kalinius, kurie smūgio visai nesitiki. Pasakotojo klausimas, ar svarbu, ką mušti, atkartoja tokią žiaurią logiką. Juo parodoma, kad aukų poelgiai čia neturi reikšmės. Toliau mušimas apibūdinamas kaip dviguba porcija. Įprastas dalijamo maisto žodis šiame kontekste skamba šiurpiai, nes kalbama apie patiriamą skausmą. Tariamas energijos nukreipimo dėsnis suteikia savivalei tvarkingo paaiškinimo pavidalą. Taip pasakotojas atidengia siaubingą lagerio kasdienybės mechanizmą: vienų apsauga dar nepanaikina kitiems tenkančio smurto. Kai Švarcbartas nemato, Vacius apmuša ir anksčiau saugotus kalinius. Vadinasi, jo baimė sustabdo dalį veiksmų, tačiau nepakeičia santykio su aukomis. Kartus pasakojimo tonas leidžia suprasti apsaugos ribotumą.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Pastraipa aiškina ironijos poveikį per smurto perkėlimą ir tariamai ramų jo paaiškinimą. Retorinis klausimas atskleidžia Vaciaus elgesio logiką. Porcijos ir dėsnio žodžiai kasdienį bei tvarkingą skambesį suteikia siaubingai patirčiai.
| Teksto ar pavyzdžio atrama | Kaip ji pagrindžia mintį |
|---|---|
| Smūgiai jų nesitikėjusiems kaliniams | Aukų poelgiai nėra smurto priežastis |
| Retorinis klausimas apie tai, ką mušti | Atidengiama mušančiojo savivalė |
| Dvigubos porcijos ir energijos dėsnio kalba | Ramus aiškinimas sustiprina ironijos kartumą |
| Mušimas Švarcbartui nematant | Baimė riboja dalį veiksmų, bet žiaurumas išlieka |
Vertinimo lentelė
Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.
| Ką pasitikrinti | Klausimas ar redagavimo veiksmas |
|---|---|
| Teiginys | Ar susiejau ironiją su smurto savivale? |
| Atrama | Ar paaiškinau, kam nukreipiami smūgiai ir kodėl tai svarbu? |
| Raiška | Ar aptariau retorinį klausimą bei tariamo dėsnio kalbą? |
| Tikslumas | Ar atskyriau dalinę apsaugą nuo visiškos smurto pabaigos? |
| Redagavimas | Perrašyk sakinį apie tariamą dėsnį taip, kad būtų aišku, kokią smurto savivalę jis atskleidžia. |
| Kalba | Ar kiekvienas sakinys tęsia tą pačią mintį? |
110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.
Última edição: outubro 22, AMAMAMAM