Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip garsai ir sužmoginta gamta kuria nuotaiką?“. Remkis eilėraščiu, pasirink bent vieną girdimą garsą ir vieną sužmoginimo pavyzdį. Paaiškink jų poveikį nuotaikai.

Laukas, kelias, pieva, kryžius,
Šilo juosta mėlyna,
Debesėlių tankus ižas
Ir graudi graudi daina.

Bėga kelias, ir berželiai
Linksta vėjo pučiami;
Samanotas stogas žalias
Ir šuns balsas prietemy.

O toliau – paskendęs kaimas,
Tik žirgeliai tarp klevų –
Šlama liepos tokia laime,
Tokiu liūdesiu savu.

Tik sukrykš lyg gervė svirtis,
Sušlamės daina klevuos...
Gera čia gyvent ir mirti!
Gera vargt čia, Lietuvoj!..

Šaltinis: Jonas Aistis, „Peizažas“, „Šaltinių“ eilėraščių rinktinė, PDF p. 10; eilėraščio data: Kaunas, 1929-10-29.

Žodžiai ir vaizdai. Peizažas – kraštovaizdis arba jo vaizdavimas; ižas – ledo lytelės, čia debesėlių vaizdas; žirgeliai – puošnios stogo kraigo detalės; svirtis – šulinio svertas vandeniui semti. Pateiktos visos 16 eilučių. Eilėraštis datuotas Kaune 1929 m.; jo negalima savaime laikyti tremtyje ar emigracijoje parašytu tekstu.

Kaip garsai ir sužmoginta gamta kuria nuotaiką?

Jono Aisčio eilėraštyje „Peizažas“ gamtos garsai sukuria jaukią, kartu liūdną nuotaiką. Šuns balsas prietemoje leidžia įsivaizduoti gyvenamą kaimą, o šlamančios liepos sujungia kraštovaizdį su žmogaus jausmais. Jos šlama „tokia laime“ ir „Tokiu liūdesiu savu“. Medžiams priskirti išgyvenimai sužmogina gamtą: atrodo, kad ji dalyvauja kalbančiojo gyvenime. Laimė ir liūdesys čia skamba greta, todėl vietos brangumas apima skirtingus jausmus. Svirties garsas nusakomas palyginimu „sukrykš lyg gervė“. Taip paprastas šulinio svertas primena gyvą paukštį, o kaimo darbų aplinka priartėja prie gamtos. Pasikartojantis žodis „graudi“ sustiprina dainos liūdnumą, kuris išlieka net paskutinio posmo šūksniuose. Išvardytus daiktus bei vietas garsai sujungia į girdimą, artimą pasaulį. Todėl nuotaiką kuria ir tai, ką kalbantysis regi, ir tai, ką jo peizaže galima išgirsti.

Pastraipa nuosekliai aiškina, ką eilėraštyje daro girdimi garsai. Sužmoginimas atpažįstamas ten, kur liepoms priskiriama laimė ir liūdesys.

Palyginimą žymi žodis „lyg“. Sužmoginimą pagrindžia medžiams priskirti jausmai. Paaiškinus šį skirtumą, raiškos priemonės susiejamos su konkrečia nuotaika. Kalbantysis nėra automatiškai tapatinamas su eilėraščio autoriumi.

Vienos analitinės pastraipos įsivertinimas.

Viso PUPP rašinio apimtis ir taškai šiai vienai mokomajai pastraipai netaikomi.