Užduotis. Parašykite 170–195 žodžių mokomąją pastraipą klausimu „Kaip gamtos vaizdai susiejami su kūryba?“ Išplėtokite vieną teiginį, aiškindami šakų, sapno ir lyros vaizdų ryšį.

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
Dundėjo didelis varinis skliautas,
O jis miegojo po rudens medžiu.
Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,
Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,
Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,
Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.
Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.
Naktis prabilo debesio balsu,
Ir lyra kaip sirena uždainavo:
Ruduo ateina oru ir žeme,
Rubinų ir topazų sūkuriai
Užkloja tyliai miegantį, kuris
Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.

Šaltinis: Henrikas Radauskas, „Po rudens medžiu“, pateikta „Antologijos“ rinkinio „Žaibai ir vėjai“ tekstinė kopija; konkretaus spaudos leidimo duomenys ir puslapis nuoraše nenurodyti.

Žodžiai. Lyra – senovinis styginis muzikos instrumentas; sirena – mitinė giesmininkė; rubinas ir topazas – brangakmeniai. Pateikto nuorašo 17 eilučių, didžiosios raidės bei skyryba išlaikytos. Jame nėra tuščių posmų tarpų; papildomų tarpų nekuriame.

Kaip gamtos vaizdai susiejami su kūryba?

Radausko eilėraštyje „Po rudens medžiu“ gamta susiejama su kūryba per daiktų ir garsų virsmą. Pirmiausia dvi medžio šakos lyginamos su rankomis: jos atsargiai pastato lyrą prie miegančio žmogaus. Švelnus veiksmas suteikia medžiui žmogiškų savybių, o muzikos instrumentas tampa jungtimi tarp gamtos ir meno. Toliau tą jungtį plėtoja sapnas. Kartojamas žodis „Sapnavo“ leidžia suprasti, kodėl tyla gali virsti liepsna, o ši, pasiekusi vandenį, – žuvimi. Vaizdai keičiasi pagal poetinę logiką, viename pavidale atrasdami galimybę kitam. Jų negalima suprasti kaip paprasto gamtos įvykio atpasakojimo. Pabaigoje naktis prabyla debesio balsu ir uždainuoja lyra. Instrumentas, pradžioje tik pastatytas šalia žmogaus, dabar tampa girdimas. Taip skaitytojas nuo rūpestingo gesto vedamas iki giesmės, kuri pati nusako rudens atėjimą. Rubinų ir topazų sūkuriai įprastas metų laiko spalvas paverčia brangiu reginiu. Kūrybos ryšį su gamta čia rodo pati kalba: ji suteikia šakoms elgseną, tylai naują pavidalą, nakčiai balsą. Miegantis žmogus šių veiksmų apsuptas, tačiau eilėraštis nepasako, kad jis sąmoningai sukūrė muziką. Dėl to svarbiausia ne atkurti jo biografiją, o paaiškinti, kaip aplinkos vaizdai susijungia į savarankišką skambantį pasaulį. Ši seka ir leidžia kūrybą patirti kaip naujai atrastus pažįstamų dalykų ryšius.

Cituodamas „Sapnavo“ paaiškink jo paskirtį vaizdų sekoje. Medžio ir lyros veiksmų nepriskirk žmogui: tekste jis miega.

Vienos mokomosios pastraipos savikontrolė. 170–195 žodžių yra šios klasės užduoties apimtis; jai netaikomi viso PUPP darbo taškai ar apimties nuoskaitos.