Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių išplėtotą pastraipą tema „Kaip dialogas ir veiksmai atskleidžia Vingienės šališkumą?“. Paaiškink klasės draugui, kaip elgesys su piemenuku ir žodžiai apie Joną atskleidžia skirtingą jų vertinimą.

Katrė nemitusi spūdino laukan. Priešininkėje išgirdo miegančių knarkimą. Pralenkusi duris net nustebo: jos vyras bemiegąs kaip sluogtis lovoje, kaip kiaulių kinyje, greta su piemeniu, kuris, Jono spaudžiamas prie sienos, spyrėsi atgal naginėtomis, purvinomis ligi kelių kojomis. Subjaurojo, supurvino visą šoną jo šliūbinių drabužių, Katrės pasiūdintų iš gražaus ir brangaus čerkaso, jos pačios darbo. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali vyro prižadinti. Šaukia, judina, glamžuoja, kuone verkdama, o jis miega, knarkia kaip dvėsdamas.

Išgirdo motina Katrės balsą, įpuolė į priešininkę, užmetė akį, jau viską permanė.

– Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Nesumanai, ką padaryti. O taip!

Ir, pagrobusi už čiupros piemenuką, kaip sviedė iš lovos į aslą, šaukdama:

– Tu, rupūžoke, nusiauk kojas kitą sykį guldamas! O Jonuko nedraskyk pristojusi, – vėl kreipėsi į Katrę: – kai pramigs, ir atsikels... Ne dabar laikas tau lementuoti, vakare buvo neužsisklęsti klėtyje.

Persigando Katrė, matydama tokį nemielaširdingą motinos apsiėjimą. Nė galo jos kalbos nebegirdėjo: taip jai pagailo to piemenėlio, verkiančio iš skausmo ir drebančio iš išgąsčio.

Šaltinis: Žemaitė, „Marti“, „Rytą giedra: autobiografija, apsakymai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 2005, p. 187–226; ištrauka pagal „Šaltinių“ tekstą.

Situacija. Pirmą rytą po vestuvių Katrė ieško vyro Jono. Motina šioje ištraukoje – Jono motina Vingienė, Katrės uošvė. Piemenukas su ja giminystės ryšiu nesiejamas. Pateiktos šešios ištisos tos pačios scenos pastraipos.

Žodžiai. Priešininkė – kita trobos dalis ar kambarys; šliūbiniai drabužiai – vestuviniai drabužiai; čerkasas – audinys; čiupra – plaukai; asla – grindys, čia plūkto molio; lementuoti – aimanuoti. Paaiškinimai pateikti už originalo ribų.

Kaip dialogas ir veiksmai atskleidžia Vingienės šališkumą?

Žemaitės „Marčios“ ištraukoje Vingienės šališkumą atskleidžia skirtingas elgesys su jos sūnumi ir piemenuku. Jonas miega prispaudęs berniuką prie sienos, o šis spirdamasis išpurvina jo drabužius. Tačiau Vingienė smarkiai čiumpa ir iš lovos išsviedžia būtent piemenuką. Jos reakcijoje berniuko padėčiai dėmesio neskiriama. Kreipinys „rupūžoke“ jį pažemina, o netrukus ištartas „Jonuko nedraskyk pristojusi“ saugo suaugusio sūnaus ramybę. Mažybinis vardas išryškina palankumą žmogui, kurį motina gina nuo Katrės mėginimo pažadinti. Piemenuko skausmas ir išgąstis tuo metu lieka nepaisomi. Katrės gailestis nukreipia skaitytojo dėmesį į nuskriaustą berniuką. Taip greta atsiduria du skirtingi žvilgsniai į tą pačią situaciją: Vingienė saugo savąjį, o Katrė pastebi silpnesniojo kančią. Šis veiksmų ir žodžių gretinimas parodo, kaip asmeninis palankumas užgožia dėmesį silpnesniam žmogui.

Pastraipa gretina smurtinį veiksmą prieš piemenuką su sūnaus poilsį saugančia replika. Mažybinio vardo ir užgaulos skirtumas paaiškina Vingienės palankumą. Pabaigoje Katrės gailestis leidžia pamatyti alternatyvų santykį su tuo pačiu vaiku. Jono spaudimas aprašomas kaip miegančio žmogaus padėtis, nepridedant sąmoningo ketinimo skriausti.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.