Užduotis. Parašykite keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Kada verta paprašyti laiko apsispręsti?“ Remkitės pateikta kūrinio situacija ir plėtokite dvi argumentavimo kryptis.

Liudvikas (patylėjęs): Pagalvok, gerai, kaip norint išgausi raktą, išmislyk koki reikalą i skrynią, išsiimk pinigus... nakti ir iškursiva.

Domicėlė (nustebusi): Teip greitai?!

Liudvikas: Žinoma, reikia skubėti... arba paduok man pinigus, pas mane kaip i vandeni... jei negalėsiva nakti išsirengti, galėsiva ... ir dieną... tuomet mylėsivos, mylėsivos begalo, begalo! (apsikabina Domicėlę).

Domicėlė (rupesningai): Bėda apvokti mamą, apvogti Petronę... be pinigu nė Kozeris neims... Nebent nevisus teimsiu...

Liudvikas (šokasi): Kaip tai nevisus?!... Aš tau noriu gerą padaryti, tu neišmanai... neverk po laiko nėks tavęs nebegailėsis... Kozeris suglemš visus pinigus, tau nelaikys, nė toks kvailis; ant galo... kaip sau nori.

Domicėlė (verkdama): Nepyk Liudvelyti, nepyk! Ką tik liepsi tą darysiu... tik man parupo ta nepažistama kelionė... Kad bent syki bučiau mačiusi tavo matušę, arba ten nors buvusi...

Liudvikas (imdamas už rankos): Nesirupink mano mažalėle! bus viskas geriausia... parvažiuosi kaip tik i savo namus... Pas mus viskas kaip tik pas jus... toks kiemelis, tokia pat troba, toks pat prieangys, duris, klembariai, slenkščiai Kaip tik jusu... Kur tik eisi, kaip tik namie... nebijok nors nakti tropysi i trobą; matušėlė mano nusidžiaugs sulaukusi martelės .. (patylėjęs) tik mano mažalėlė pasirupink kaip norint raktą... Drabužius patalynės susikraustyk... Aš tuo tarpu eisiu i vidu kaip nėką neišmanąs... o kaip visi suguls, mudu papukšt!

Domicėlė (liudnai): Bepigu Petronei... Kozeris čiapat, jo gyvenimas žinomas... o mane kažikur išviliosi... dar-gi liepi apvokti.

Liudvikas (šokasi): Kantrybės man su tavim truksta... (susizgrybęs meiliai) par tiek laiko žinai kaip aš tave myliu... o mylėdamas ar-gi galiu tau koki nesmagumą padaryti? Pamatysi kaip ir tu pasidžiaugsi.... jeigu drabužiu daug negalėsi, pinigus, tik pinigus visus..- gana neverk.. nes aš supyksiu... netęskis, einam...

Domicėlė: No no Liudvel, tik nepyk...einu tad jau...gal ir bus gerai... (išeina).

Šaltinis: Žemaitė, „Tris mylimos. Komedija trijuose aktuose“. Išleista su pagelba So. Bostono Darbininkiškos Kuopos. South Boston, Mass.: Spauda K. W. Gedemino, 258 Broadway, 1907. LNB ePaveldas egzempliorius C1B0002995172, 56 skaitmeniniai puslapiai; pjesė baigiasi p. 53..

Situacija. Liudvikas ragina Domicėlę slapta pasiimti šeimos pinigus ir išvykti su juo. Ji abejoja kelione ir nenori apvogti artimųjų. Šiame fragmente kelionė, vestuvės ar pinigų perdavimas neįvyksta. Išlaikyta 1907 m. rašyba; pažeistas p.32 žodžio „myliu“ spaudas perskaitytas pagal sakinio kontekstą.

Kada verta paprašyti laiko apsispręsti?

Atsakymo kartais reikia greitai, bet sprendimo padariniai gali išlikti ilgai. Ypač sunku svarstyti tuomet, kai kitas žmogus skubina ir mūsų abejonę priima kaip asmeninį įžeidimą. Paprašyti laiko verta, kai trūksta svarbios informacijos arba jaučiame spaudimą sutikti. Pauzė leidžia išgirsti savo rūpestį ir įvertinti siūlomo veiksmo pasekmes.

Žemaitės komedijos „Trys mylimos“ fragmente Liudvikas reikalauja, kad Domicėlė slapta paimtų pinigus ir išvyktų su juo. Į jos nustebimą dėl greičio jis atsako, kad reikia skubėti. Tačiau merginai rūpi ne vien išvykimo laikas. Ji nenori apvogti motinos ir sesers, taip pat nėra mačiusi vietos, į kurią turėtų keliauti. Tai konkretūs ir pagrįsti klausimai. Liudvikas juos nustelbia raminimu, vėliau pykčiu bei grasinimu supykti. Domicėlė galiausiai sutinka, bet jos žodžiai „gal ir bus gerai“ išlaiko neužtikrintumą. Scenoje dar neparodoma nei kelionė, nei vestuvės. Ši pabaiga leidžia suprasti, kad sutikimas gali atsirasti anksčiau, negu žmogus išsprendžia savo abejones. Turėdama daugiau erdvės klausti, Domicėlė galėtų aiškiau įvertinti tai, kas iš jos reikalaujama.

Laiko pagalvoti gali prireikti ir priimant kasdienius įsipareigojimus. Įsivaizduokime mokinę, vienu metu pakviestą rengti mokyklos šventę ir dalyvauti varžybose. Draugai nori atsakymo iškart, tačiau ji dar nežino repeticijų bei treniruočių tvarkaraščio. Mokinė galėtų paprašyti dienos pasitikslinti laiką ir paaiškinti, kada praneš savo sprendimą. Tuomet ji palygintų užduotis, pasikalbėtų su organizatoriais ir apsvarstytų, kiek iš tiesų galės padaryti. Aiškiai sutarta pauzė saugotų ir jos, ir kitų žmonių planus. Tai nebūtų abejingumas bendram darbui: atsakymas taptų patikimesnis, nes remtųsi žinomomis galimybėmis.

Vadinasi, laiko apsispręsti verta prašyti, kai skubėjimas neleidžia išsiaiškinti esminių dalykų. Domicėlės abejonės parodo, kad svarbu girdėti ir siūlymą, ir savo pačios rūpestį. Kasdienybėje apibrėžtas laikas pagalvoti padeda prisiimti įvykdomą įsipareigojimą. Sprendimas tampa tvirtesnis, kai žmogus supranta, su kuo sutinka.

Pirmas argumentas aiškina spaudimo trukdomą svarstymą, antras – informacijos poreikį prisiimant įsipareigojimą. Domicėlės moralinis prieštaravimas ir nežinoma kelionė nėra vien nuotaika. Įsivaizduotos mokinės situacija rodo mažesnio masto kasdienį sprendimą; ji netapatinama su apgaulės ir vagystės pavojumi.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Atskirai užrašyk, kokių aplinkybių nežino Domicėlė ir kokių – įsivaizduota mokinė. Pagrįsk laiko poreikį kiekvienos situacijos faktais; vien frazės „reikia pagalvoti“ neužtenka.