Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Kada puošnumas nesuartina žmonių?“ Vieną argumentą pagrįsk Maironio eilėraščio detalėmis. Kitą išplėtok aiškiai įvardyta įsivaizduojama kasdiene situacija. Paaiškink, kas papildo gražią aplinką ir leidžia joje dalyvaujantiems žmonėms užmegzti ryšį.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimastęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik, brangią kalbą tėvų pamynę,
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Griaudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
Jausmai bedievio vėl atsidarę,
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

Šaltinis: Maironis, „Lietuva brangi“, rinkinyje „Pavasario balsai“. Maironio lietuvių literatūros muziejaus projekto „90 Maironio balsų“ tekstinė skaitmeninė publikacija; spaudos leidimo pagrindas nenurodytas.

Žodžiai. Sodžius – kaimas; suma – pagrindinės sekmadienio ar šventės Mišios; tikyba – tikėjimas; bočiai – protėviai; dainiai – poetai; ringuoti – vinguriuojant dainuoti. Prityrei – patyrei. Šaltinio forma susimastęs reiškia „susimąstęs“.

Kada puošnumas nesuartina žmonių?

Puošni aplinka gali patraukti dėmesį ir parodyti rengėjų pastangas. Vis dėlto žmonių ryšys priklauso ir nuo to, ar jie toje aplinkoje atpažįsta sau svarbius dalykus. Puošnumas nesuartina tada, kai jo išorinis įspūdis užgožia bendravimą ir bendrą prasmę.

Maironio eilėraštyje „Lietuva brangi“ šią skirtį atskleidžia dvarų ir bažnyčių vaizdai. Balti dvarai žaliuose soduose pripažįstami gražiais, tačiau tėvų kalbos paniekinimas menkina jų ryšį su savais. Kalbantysis vertina, kokia kultūrinė laikysena slypi už patrauklių pastatų. Bažnyčios jam svarbios pirmiausia dėl meilės, maldos ir senojo tikėjimo. Bendras giedojimas suteikia joms gyvybės, kurios vien auksas nesukurtų. Kalbantysis bendrumą grindžia krikščioniška patirtimi ir savuosius siejančia kalba. Abiejų vaizdų priešprieša leidžia suprasti platesnę mintį: vietos išorė stipriau susieja žmones tada, kai ją papildo jiems reikšmingas bendras gyvenimas.

Kitokį atvejį galime įsivaizduoti mokyklos jubiliejaus salėje. Rengėjai ją išpuoštų blizgiais kaspinais, tačiau programoje pristatytų tik kelių nuolat apdovanojamų mokinių pasiekimus. Kiti dalyviai galėtų likti vien stebėtojai, nors šventė būtų skirta visai mokyklai. Jeigu rengėjai pakviestų skirtingas klases pasiūlyti po joms svarbų mokyklos įvykį, atsirastų daugiau bendro pasakojimo. Vieni galėtų pristatyti pirmą kartu surengtą išvyką, kiti prisimintų bendromis jėgomis išgelbėtą renginį. Šios istorijos nesuteiktų visiems vienodų jausmų, bet parodytų, kad mokyklos gyvenimą kuria įvairūs žmonės. Puošybos nereikėtų atsisakyti: ji lydėtų patirtis, kurias dalyviai galėtų atpažinti ir papildyti. Tuomet pokalbis turėtų konkretesnį pagrindą negu vien susižavėjimą salės vaizdu.

Taigi puošnumo neužtenka, kai žmonės negali susieti jo su savo patirtimi ir dalyvavimu. Eilėraštyje pastatų vertę keičia kultūrinis santykis, o įsivaizduotoje šventėje jį stiprintų skirtingų dalyvių istorijos. Graži aplinka gali padėti susitikti, o ryšį stiprina tai, kuo žmonės joje dalijasi.

Pirmoje dėstymo pastraipoje svarstoma, kokia reikšmė slypi už pastato grožio. Antroje bendrumo sąlyga pritaikoma sukurtai mokyklos šventei: aplinką papildo dalyvių atpažįstamos patirtys.

Išplėtok sąlygą. Po žodžių „nesuartina tada, kai“ parašyk konkrečią priežastį. Toliau patikrink, ar kiekvienas argumentas paaiškina būtent ją. Mokyklos atvejį išlaikyk sąlyginį, o išvadoje sujunk abu dėstymo argumentus.

Remiamasi NŠA PUPP rašymo kriterijais ir kalbų PUPP aprašo lietuvių kalbos ir literatūros dalimi.

Viso lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamo teksto minimumas – 200 žodžių. Šios klasės užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturių pastraipų sandara yra mokymo atrama. Aukščiausiems argumentavimo taškams reikia tvirto literatūros ar kultūros žinių pagrindo; įsivaizduotas atvejis padeda plėtoti mintį, bet savaime negarantuoja maksimalaus įvertinimo.

Prieš pateikdamas darbą peržiūrėk priešpriešas: ar iš pripažinto grožio nepadarei viso puošnumo pasmerkimo? Patikrink, ar mintys apie tikėjimą priskirtos eilėraščio kalbančiajam, o mokyklos programos pasiūlymai ir galimas jų poveikis išlieka aiškiai įsivaizduoti.