Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ką žmogui suteikia mokslas ir menas?“. Remkis sonetu ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink jų vertę, kartu aptardamas, kodėl jie nebūtinai atsako į visus žmogaus klausimus.

Savo sielą, alkaną kaip žvėrį,
Maitinu geriausiais žemės vaisiais:
Mokslu ir menu; tegu ji gėris
Spalvomis ir tonais įkvėptaisiais.

Leidžiu jai ištvirkt ir atgailoti,
Užsivilkus aštrią ašutinę,
Bet aš negaliu niekuo pasotint
Tos panteros, alkanos, laukinės.

Kūno narve ji nervingai vaikšto,
Amžinybės sau kaip grobio geisdama.
Ilgis saulės nužertųjų aikščių,

Kur gulėtų nemirtinga ir laisva,
Meilės šoky suktis su dievais kartu,
Trypiant žiedus anemonų geltonų.

Šaltinis: Vytautas Mačernis, „Rudens sonetai“, 12, „XX a. lietuvių literatūros chrestomatija“, 2014, p. 269 (PDF p. 135); chrestomatijos bibliografijoje nurodyta „Po ūkanotu nežinios dangum“, Vilnius: Vaga, 1990.

Žodžiai ir skaitymas. Ašutinė – šiurkštus drabužis, čia siejamas su atgaila; anemonai – žydintys augalai. Sielos alkis, pantera ir kūno narvas yra poetiniai vaizdai. Eilėraščio kalbantysis nėra automatiškai tapatinamas su autoriumi. Pateiktas visas 14 eilučių sonetas, datuotas Šarnelėje 1943 m. spalio 27 d.

Ką žmogui suteikia mokslas ir menas?

Mokslas ir menas leidžia į tą patį pasaulį pažvelgti skirtingais būdais. Vienur ieškome paaiškinimo, kitur mėginame išreikšti patirtį, kurią sunku nusakyti įprastai. Abu gali plėsti žmogaus akiratį ir skatinti naujus klausimus. Jų vertė išlieka ir tada, kai nepavyksta gauti vieno galutinio atsakymo apie gyvenimą.

Vytauto Mačernio dvyliktajame rudens sonete mokslas ir menas vadinami sielą maitinančiais žemės vaisiais. Kalbantysis renkasi vertingą dvasinį maistą, kad siela gėrėtųsi spalvomis ir tonais. Vis dėlto sielos alkio numalšinti nepavyksta. Pantera vaizduojama kūno narve, geidžianti amžinybės, o laisva ir nemirtinga ji būtų tik įsivaizduojamoje erdvėje. Taip sonetas atskleidžia žmogaus norą patirti daugiau, negu leidžia jo ribotas gyvenimas. Mokslas bei menas čia nėra atmetami: būtent jais siela maitinama. Tačiau net vertingiausia patirtis nepanaikina viso nerimo. Kūrinys leidžia suprasti, kad pažinimas gali būti prasmingas ir nesuteikdamas visiškos ramybės. Kartais naujas atradimas dar aiškiau parodo, kiek daug žmogui lieka nežinoma.

Įsivaizduokime mokinę, rengiančią mažą rudens lapų parodą. Ji domisi, kodėl lapai keičia spalvą, ieško paaiškinimo ir pasitikrina, ką suprato. Vėliau tuos pačius lapus piešia, stebi atspalvius ir kuria kompoziciją. Šios veiklos siejasi, tačiau jų rezultatai skirtingi: paaiškinimas padeda suprasti reiškinį, o piešinys perteikia jos žvilgsnį. Mokinei kyla ir naujų sumanymų, todėl viena paroda neužbaigia domėjimosi. Norisi kitą kartą palyginti kitus lapus ar išbandyti kitokią piešimo priemonę. Taip mokslas ir menas suteikia galimybę ilgiau, atidžiau būti su tuo, kas iš pradžių atrodė pažįstama. Kartu mokomasi kelti tikslesnius klausimus ir ieškoti savito jų išraiškos būdo.

Taigi mokslas ir menas praturtina žmogaus santykį su pasauliu. Sonete jie maitina sielą, nors jos troškimo iki galo nenumalšina, o įsivaizduotoje mokinės veikloje padeda ir suprasti, ir savaip išreikšti patirtį. Jų nereikia matuoti vien pažadu viską paaiškinti. Galimybė nuolat mokytis, pastebėti ir kurti jau savaime suteikia gyvenimui daugiau turinio.

Rašinys skiria vertingą pažinimą nuo lūkesčio, kad vienas atradimas galutinai nuramins žmogų.

Lapų parodos situacija sukurta. Joje išlaikytas skirtumas tarp reiškinio paaiškinimo ir savito jo perteikimo; nereikia tvirtinti, kad šios veiklos visada išsprendžia didžiuosius būties klausimus. Sielos alkis nereiškia tiesioginio fizinio bado, o soneto kalbantysis netapatinamas su tikru autoriaus savijautos aprašymu.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra mokymosi modelis; tema – savarankiška mokomoji užduotis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.