Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Ar išorinė galia visada reiškia stiprybę?“ Vieną argumentą pagrįsk eilėraščiu, kitą – aiškiai įsivaizduota kasdiene situacija. Tai šio modelio mokymosi apimtis ir sandara.

Nesibijokite grįžimo
Metalais mintančios garbės:
Kas plieno trapią širdį žino,
Prieš jokį kardą nedrebės.
Garbė apako ir užkimo
Prie imperatoriaus duobės.

Šaltinis: Henrikas Radauskas, „Garbė“, pateikta „Antologijos“ tekstinė rinkinio „Žaibai ir vėjai“ kopija. Konkretaus spausdinto leidimo metai, leidėjas ir puslapis šiame nuoraše nenurodyti. Nebūtina jų perkelti iš kitų to paties poeto leidimų.

Garbė eilėraštyje įasmeninama. Metalas gali priminti ginklus, apdovanojimus ir viešos didybės ženklus; jų konkreti reikšmė turi būti pagrindžiama teksto ryšiais. Konkretaus imperatoriaus vardas nenurodytas.

Ar išorinė galia visada reiškia stiprybę?

Išorinė galia gali reikšti aukštas pareigas, galimybę įsakinėti ar valdyti bendrą darbą. Ji leidžia daug ką nuspręsti, tačiau dar neparodo, kaip žmogus elgsis susidūręs su savo klaida. Manau, stiprybė atsiskleidžia tada, kai turima įtaka naudojama atsakingai ir dėl jos nereikia slėpti savo ribotumo.

Henriko Radausko „Garbėje“ metalais mintančios garbės vaizdas iš pradžių primena grėsmingą jėgą. Tačiau plieno širdis pavadinama trapia, o paskutinėse eilutėse garbė apanka ir užkimsta prie imperatoriaus duobės. Įasmeninimas leidžia pamatyti, kad tvirtumo ženklai gali prarasti savo galią. Imperatorius neįvardytas: svarbi pati valdžios ir mirtingumo sandūra. Kalbantysis ragina nebijoti, o drąsą sieja su gebėjimu pažinti išorinės jėgos ribą. Taigi bauginantis pavidalas nėra pakankamas pagrindas žmogų laikyti nenugalimu ar visada teisiu.

Įsivaizduokime mokinį, kuriam patikėta tvarkyti klasės bendrą pristatymo dokumentą. Turėdamas redagavimo teises jis galėtų ištrinti jam nepatinkančias kitų pastabas. Kai draugė parodytų klaidą jo sudarytoje lentelėje, lengviausia būtų paslėpti komentarą ir paskelbti darbą baigtu. Tačiau toks sprendimas būtų skirtas tik jo paties įvaizdžiui apsaugoti. Pripažinęs netikslumą, paprašęs patikrinti skaičiavimą ir išsaugojęs kitų galimybę siūlyti pakeitimus, jis parodytų kitokią stiprybę. Draugai tada galėtų matyti, kaip klaida ištaisyta, ir patikrinti galutinę lentelę. Pasitikėjimas galėtų stiprėti dėl skaidraus darbo, nors mokinys ir nebūtų pasirodęs neklystantis. Mokinio atsakomybė išliktų, tačiau bendras darbas taptų svarbesnis už norą pasirodyti neklystančiam. Vien techninės teisės nesuteiktų drąsos ramiai priimti pagrįstą pastabą.

Vadinasi, išorinė galia stiprybės negarantuoja. Jos ribas padeda suvokti ir poetinis trapumo vaizdas, ir kasdienė galimybė pripažinti savo klaidą. Turima įtaka tampa vertinga, kai padeda sąžiningai bendradarbiauti ir taisyti bendro darbo klaidas. Taip tvirtumas reiškiasi atsakomybe už tai, ką žmogus iš tiesų gali pakeisti.

Peržiūrėdamas argumentą pabrauk konkrečią detalę ir sakinį, paaiškinantį jos ryšį su stiprybe. Abu dėstymai atsako į tą patį klausimą skirtingais pagrindais.

Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Nacionalinis viso kuriamo teksto minimumas – 200 žodžių. Šio mokomojo modelio atrama – 250–300 žodžių, keturios pastraipos.

Iš viso – iki 30 taškų. Tai kriterijų maksimumai, ne šio modelio balai. Aukščiausiam argumentavimo įverčiui reikia tvirto literatūros ar kultūros žinių pagrindo; kasdienis atvejis pats maksimalaus balo nesuteikia. Keturių pastraipų sandara nėra nacionalinė visiems tekstams privaloma kvota.