Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar įdomus pasakojimas visada vertas pasitikėjimo?“. Paaiškink klasės draugui, kuo skiriasi malonumas klausytis ir pagrindas pasitikėti žinia. Remkis ištrauka ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Dažnai Lapinas pasakodavo vaikams, kokie senovėje augo čia aplinkui ištekini miškai, tamsios girios, kokie buvo tankūs šilai, klampūs raistai, kiek čia buvo visokių žvėrių, dabar jau nesutinkamų: vilkų, briedžių, meškų, lokių…

Pasakojo, kokie senovėje buvo stiprūs, galingi žmonės… Porino, kaip senis Lukšis, Petruko prosenelis, parjojo raitas namo, pasižabojęs mešką, kuri jam miške pastojusi buvo kelią, kaip senis Dundis vienui vienas basliu išmušęs visą vilkų rują, žiemos metu jį užpuolusią, vėlai grįžtantį iš Rudnios…

Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas; niekas taip gražiai nemokėjo papasakoti pramanytų dalykų, įtikinančiai sumeluoti kaip jisai. Suvedžiodavo dažnai ne tik vaikus, bet ir senus rimtus vyrus. Spjaudydavosi apgauti ir juokdavosi patys iš savęs, kad pasitikėjo žinomu melagiu, kad paklausė jo, o kitą kartą ima ir vėl paklauso, patiki…

Linksmai šlamėjo liepa, linksmai gyveno skerdžius, nors žmonės kalbėdavo, kad liepa be naudos auganti, tik viralus nušvokščianti, o seną skerdžių visi abduluodavo, kvailučiu vadindavo…

Šaltinis: Vincas Krėvė, „Skerdžius“. „Rinktiniai raštai“, III t. Vilnius: Vaga, 1982; skaitmeninis tekstas – „Šaltiniai“.

Situacija. Kaimo skerdžius Lapinas pasakoja vaikams ir suaugusiesiems. Pateikta vientisa apsakymo pradžios dalis apie jo pasakojimus ir klausytojų reakciją. Pramanyti nutikimai tekste taip ir įvardyti.

Žodžiai. Skerdžius – kaimo bandos piemenų vyresnysis; ištekini miškai – ištisi miškai; raistas – pelkė; ruja čia – vilkų būrys; abduluodavo – kvailindavo, vadindavo kvailiu. Išlaikyta patikrinto liudijimo skyryba ir žodžių formos.

Ar įdomus pasakojimas visada vertas pasitikėjimo?

Įdomiai pasakojančio žmogaus lengva klausytis. Ryškios detalės, netikėtas nutikimas ar linksmas balsas pažadina smalsumą. Tačiau pasitikėjimui reikia suprasti, iš kur pasakotojas žino tai, ką sako. Manau, pasakojimo patrauklumas ir jo patikimumas turi būti vertinami atskirai. Išgalvota istorija gali džiuginti, o sprendimui reikalingą žinią verta patikrinti.

Vinco Krėvės apsakymo „Skerdžius“ Lapinas įtraukia klausytojus pasakojimais apie senovės girias ir nepaprastą žmonių jėgą. Pasakotojas giria jo gebėjimą gražiai porinti, kartu aiškiai įvardija pramanytus dalykus. Rimti suaugusieji lieka apgauti ir juokiasi, kad pasikliovė žinomu melagiu. Vis dėlto vėliau vėl jo klausosi ir tiki. Toks pasikartojimas rodo, kad patraukli istorija gali trumpam nustelbti ankstesnį patyrimą. Lapino pasakojimai turi vaizduotės ir bendravimo vertę: jų klausosi vaikai ir suaugusieji. Tačiau patys klausytojai vėliau atpažįsta buvę suklaidinti. Malonumas klausytis todėl nesuteikia pagrindo kiekvieną nuostabų nutikimą laikyti patikrintu įvykiu. Šis skirtumas leidžia gerbti pasakotojo talentą ir kartu išlaikyti atsargumą.

Kai žinia keičia mūsų planus, svarbu patikrinti jos aplinkybes. Įsivaizduokime mokinį, klasės pokalbyje persiunčiantį skelbimą, kad rytoj mokykloje nevyks pamokos. Jis linksmai pasakotų, kaip visi galės ilgiau pamiegoti, ir draugai apsidžiaugtų. Tačiau vienas jų pastebėtų mažą datą skelbimo kampe: pranešimas paskelbtas praėjusiais metais. Patikrinę dabartinę mokyklos informaciją, mokiniai suprastų, kad rytdienos tvarka nepasikeitė. Persiuntęs draugas galėtų pataisyti žinią tame pačiame pokalbyje. Šiuo atveju lemia pranešimo data ir aktualumas. Net nuoširdžiai apsidžiaugęs žmogus gali paskleisti klaidą. Įprotis patikrinti detalę padėtų laiku susigaudyti ir nepalikti kitų su neteisingu lūkesčiu.

Taigi įdomus pasakojimas gali suteikti džiaugsmo, bet jo patikimumui reikia atskiro pagrindo. Lapino klausytojus nuolat patraukia gyva vaizduotė, o kasdienę žinią padeda įvertinti patikrintos aplinkybės. Suprasdami, kam klausomės, galime ir mėgautis istorija, ir atsakingai spręsti, kuo remsimės veikdami.

Pirmas argumentas atskiria pasakojimo vaizduotės vertę nuo jo faktinio patikimumo. Antras aiškina žinios tikrinimo svarbą, kai nuo jos priklauso veiksmas. Įsivaizduotas mokyklos skelbimas nėra Lapino istorijos tęsinys: tai kitokio masto atvejis, kuriame tikrinama konkreti data.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos ir šiai užduočiai pasirinkta 250–300 žodžių apimtis yra mokymosi modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Prie kiekvieno savo teiginio pažymėk, ar kalbi apie pasakojimo patrauklumą, ar apie žinios patikimumą. Patikrink, ar šių dviejų dalykų nesuplakei.