Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar geras pavyzdys gali pakeisti paaiškinimą?“ Vieną argumentą išplėtok pagal pateiktą laišką, kitą – pagal aiškiai įvardytą įsivaizduojamą kasdienę situaciją. Aptark, kada stebėjimo pakanka ir kada prireiktų klausimo.

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

1. Aš suvokiu, Lucilijau, jog ne tik tobulėju, bet ir mainausi. Nesakau ir netikiu, kad manyje nebeliko nieko keistino. Negi jau nebeturiu ką reikėtų surinkti krūvon, pamažinti arba padidinti? Jeigu siela mato tas savo ydas, kurių ligi šiol nepripažino, vadinasi, ji pasidarė geresnė. Kai kuriuos ligonius reikia sveikinti, kad jie pasijuto esą ligoniai. 2. Tad norėčiau perduoti ir tau dalį tokio staigaus savo pasikeitimo. Tada dar smarkiau tikėčiau mūsų draugyste – tikra draugyste, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta. 3. Galiu išvardyti tau daugelį pritrūkusių ne draugų, o draugystės. Negali taip atsitikti tada, kai sielas jungia viena valia trokšti visko, kas kilnu. Kodėl negali? Jos žino, jog visa yra bendra, pirmiausia nelaimės. Tu net negali įsivaizduoti, kiek daug svarbaus, kaip man atrodo, atneša kiekviena diena. 4. „Atsiųsk ir man, – sakai, – tų priemonių, kurių veiksmingumą patyrei.“ Aš ir pats trokštu viską tau perteikti ir džiaugiuosi, kad šio to išmokęs galėsiu mokyti kitą. Manęs nenudžiugins joks daiktas, net ir labai nepaprastas ar naudingas, jei tik aš vienas apie jį žinosiu. Jeigu kas nors man padovanotų išmintį su sąlyga, kad slėpčiau ją savyje su niekuo nesidalydamas, tai aš jos atsisakyčiau. Joks turtas nėra mielas, kai jį turi vienas. 5. Išsiųsiu tau knygų ir, idant smarkiai nevargtum ieškodamas naudingų patarimų, paliksiu ženklus, padėsiančius iš karto rasti tai, kas man patinka ir žavi. Tačiau gyvas balsas ir bendravimas duotų daugiau naudos negu parašyti žodžiai. Reikėtų tau pačiam dabar atvykti čionai pirmiausia todėl, kad žmonės labiau tiki akimis negu ausimis, antra, todėl, kad pamokymų kelias yra ilgas, o pavyzdžių – trumpas ir veiksmingas. 6. Kleantas nebūtų taip gerai perteikęs Zenono mokymo, jei būtų tik klausęs jo. Bet jis gyveno kartu, regėjo paslaptis, stebėjo, ar pats Zenonas laikosi savo taisyklių. Platonui su Aristoteliu ir miniai išminčių, vėliau išsisklaidžiusių įvairiomis kryptimis, daugiau įtakos darė Sokrato būdas negu žodžiai. Metrodorą, Hermarchą ir Polijeną didžiais vyrais padarė ne Epikūro pamokos, bet buvimas po vienu stogu. Kviečiuosi tave ne tik tam, kad gautum naudos, bet kad ir pats jos atneštum. Būdami kartu, vienas kitam daugiau duosime.

7. Dabar, kadangi privalau tau atiduoti kasdienę duoklę, parašysiu, kas man šiandien patiko Hekatono raštuose. Jis sako: „Klausi, ką aš pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.“ Pasiekė jis daug: niekada nebebus vienišas. Žinoki, kad toks žmogus bus visų draugas. Liki sveikas.

Šaltinis: Lucijus Anėjus Seneka, „Laiškai Lucilijui“, VI laiškas; iš lotynų kalbos vertė Dalia Dilytė. Pateiktas „Sofoklio“ pataisyto leidimo EPUB, ISBN 978-609-444-198-1; vertimo ir leidyklos autorių teisių kredite – 2016 m. Spausdinti puslapiai šioje kopijoje nenurodyti.

Žodžiai ir vardai. Kilnu – moraliai vertinga; duoklė – čia kasdien pasidalijama mintis. Laiške minimi antikos filosofai ir jų mokiniai. Pabaigos mintį apie draugystę su savimi Seneka cituoja iš Hekatono. Išlaikyti originalūs septyni numeruoti skirsniai ir dvi teksto pastraipos; kreipinys pateiktas atskirai.

Ar geras pavyzdys gali pakeisti paaiškinimą?

          Kartais žmogų įtikina vienas matytas poelgis, nors prieš tai girdėti patarimai nepadėjo. Kitais atvejais veiksmas lieka nesuprantamas, kol kas nors nepaaiškina jo tikslo. Manau, geras pavyzdys gali daug išmokyti, tačiau paaiškinimas padeda suprasti, ką iš tiesų verta perimti.
          Senekos šeštajame laiške Lucilijui vertinamas mokymasis šalia kito žmogaus. Autorius teigia, kad „pamokymų kelias yra ilgas“, o pavyzdžiai leidžia mokytis veiksmingiau. Kleantas, gyvenęs kartu su Zenonu, galėjo stebėti, ar mokytojas laikosi savo skelbiamų taisyklių. Tai svarbu, nes kasdienis elgesys parodo, kaip mintis veikia konkrečiomis aplinkybėmis. Mokinio pasitikėjimą tada palaiko matoma žodžių ir darbų dermė. Vis dėlto Seneka pažada ir knygų su pažymėtomis vietomis, kviečia bendrauti. Vadinasi, jo giriamas pavyzdys susijęs su minties aptarimu. Pats laiškas irgi yra paaiškinimas, kodėl verta mokytis kartu. Šitaip skaitytojui pateikiama daugiau negu vien nuoroda kopijuoti kažkieno judesius.
          Įsivaizduokime mokinę, kuri nori surišti tokį pat apyrankės mazgą kaip draugė. Stebėdama lėtai rodomus judesius ji galėtų pamatyti siūlų tvarką, kurią sunku nusakyti vien žodžiais. Tačiau pabandžiusi pati mazgą užveržtų per anksti, ir siūlai nebeslystų. Paklausta draugė galėtų paaiškinti, kodėl kilpelė kurį laiką paliekama laisva. Mokinė tada kartotų jau suprastą veiksmą ir tikrintų, kada reikia patraukti siūlą. Pavyzdys parodytų judėjimą, o atsakymas padėtų atpažinti svarbų momentą. Šiame sukurtame atvejyje mokymasis būtų aiškesnis, jei liktų vietos abiem merginoms kalbėtis. Viena pastebėtų, kas kitai neaišku, kita galėtų tiksliau įvardyti savo klausimą.
          Geras pavyzdys suteikia minčiai matomą pavidalą, bet jo prasmė ne visada iš karto suprantama. Senekos kvietimas bendrauti ir įsivaizduotas mokinės bandymas rodo paaiškinimo vietą šalia stebėjimo. Mokomės tiksliau, kai galime ir pamatyti, ir paklausti.

Rašinys tiria pavyzdžio naudą ir supratimo sąlygą. Laiške svarbus elgesio bei žodžių ryšys, sukurtame atvejyje – matomo judesio ir jo paskirties ryšys. Šios situacijos palyginamos, bet nėra vienodos.

Redagavimo veiksmas. Prie kiekvieno argumento parašyk, ką žmogus mato ir ką dar turi suprasti. Sukurtame atvejyje palik tariamąją nuosaką; literatūriniame nenutylėk, kad laiške siūlomos ir knygos. Išvada turi atsakyti apie paaiškinimo vaidmenį, o ne vien pagirti bendrą darbą.

Remiamasi NŠA PUPP rašymo kriterijais ir kalbų PUPP aprašo lietuvių kalbos ir literatūros dalimi.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Čia pasirinkta 250–300 žodžių apimtis ir keturios pastraipos yra mokymosi atrama. Aukščiausiems argumentavimo taškams svarbus tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas. Sukurtas apyrankės rišimo atvejis padeda mokytis plėtoti aiškų paaiškinimą; vien jo neužtenka maksimaliems taškams pagrįsti.

Patikrink, ar mokytojo elgesio stebėjimo nesutapatinai su rankų judesių kopijavimu. Palyginimo prasmę suteikia paaiškintas ryšys: ką leidžia pamatyti pavyzdys ir ko galima paklausti.