Šatrijos Ragana „Sename dvare“
Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar artimi žmonės laimę supranta vienodai?“. Paaiškink klasės draugui savo požiūrį, remdamasis pateiktu tekstu ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.
Perėję per tiltelį, atsidūrėme kitoje sodno pusėje. Ten, ant aukšto tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė, pilna jaunų rožių kerelių, pačios mamatės neseniai padiegtų. Ant visų baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais, pačiame viduryje vos paraudusiais. Ir rodės, kad po tuo raudonumu slepiasi rožių siela.
Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito, lytėjo rožes savo plonais piršteliais ir pasilenkus traukė jų nuostabų kvapą.
- Žinai, Irute, tas meilus kvapas - tai rožių kalba. Ir ta savo kalba pasakoja jos apie tokias grožybes, kokių niekados nėra mačiusios žmonių akys, apie tokius balsus, kokių niekados nėra girdėjusios žmonių ausys, ir apie tokią laimę, kokios niekados nėra patyrusios žmonių širdys.
O aš pamąsčiau, kad vis dėlto žmonės daug laimės patiria. Štai puikios, kvapios rožės, štai brangioji mamatė ir mylimasis brolelis, ten, anapus tvenkinio, graži staltiesėlė, ir netrukus bus mamatės vardinės, ir bus daug svečių, ir kremas, ir taip gražu visur, ir saulė taip puikiai šviečia ir šildo.
- Mamate, - tariau, - o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!
Šaltinis: Šatrijos Ragana, „Sename dvare“, vartotojo pateikta skaitmeninė kopija, PDF p. 1–2; spausdinto leidimo duomenys nenurodyti.
Pateikta vientisa rožių apžiūrėjimo pabaiga. Mamatė kalba apie ilgesį to, ko žmonės dar nepatyrė, o dukra Irusia džiaugiasi dabartimi ir laukiamomis vardinėmis. Šventė dar neįvykusi. Mamatė yra Irusios motina, brolelis – Jonelis.
1 variantas
Ar artimi žmonės laimę supranta vienodai?
Būdami artimi dažnai manome, kad kitas žmogus džiaugiasi tais pačiais dalykais kaip ir mes. Tačiau bendras gyvenimas nesuteikia vienodų patirčių ir norų. Tą pačią akimirką vienam gali užtekti to, ką turi, o kitam norėtis kažko dar nepatirto. Artumas leidžia apie šį skirtumą kalbėtis.
Šatrijos Raganos „Sename dvare“ ištraukoje mamatė ir Irusia kartu apžiūri rožes. Jos abi pastebi gėlių grožį, bet suteikia jam nevienodą prasmę. Mamatė sako, kad rožių kvapas pasakoja apie dar nematytas grožybes ir nepatirtą laimę. Kartojamas nepatyrimo motyvas atveria jos ilgesį. Dukra mintyse išvardija tai, kas jau yra šalia: rožes, motiną, brolelį, savo darbelį ir saulę. Ji džiaugiasi ir laukiamomis vardinėmis. Galiausiai Irusia garsiai pasako esanti labai laiminga. Motinos ilgesys ir vaiko pasitenkinimas išlieka greta. Ši scena leidžia suprasti, kad bendra aplinka bei tarpusavio meilė dar nereiškia vienodo vidinio pasaulio.
Įsivaizduokime du draugus, baigusius ilgą pasirengimą mokyklos pasirodymui. Vienas norėtų iš karto švęsti su visa grupe, o kitas svajotų ramiai pasivaikščioti ir atsikvėpti. Pirmasis galėtų palaikyti tylą nedraugiškumu, jei manytų, kad džiaugtis galima tik triukšmingai. Tačiau pasiteiravęs išgirstų, kad draugas pasirodymu patenkintas, tik pavargęs nuo žmonių ir garso. Jie galėtų susitarti trumpai pasveikinti grupę, o ilgesnį bendrą šventimą palikti kitai dienai. Šioje įsivaizduotoje situacijoje svarbu būtų išgirsti, kas kitam malonu. Abu turėtų galimybę džiaugtis, nors jų pasirinkimai skirtųsi. Susitarimas atsirastų iš pokalbio, o ne iš spėjimo apie draugo savijautą.
Taigi artimi žmonės gali laimę suprasti skirtingai. Rožių scenoje vieną požiūrį atskleidžia mamatės ilgesys, kitą – Irusios dabarties džiaugsmas. Įsivaizduoti draugai parodytų, kad skirtingus poreikius galima išgirsti ir aptarti. Artumui padeda dėmesys kito patirčiai.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Rašinys lygina du požiūrius tame pačiame epizode. Mamatės žodžiai apie nepatirtą laimę aiškinami kaip jos išgyvenimas, o Irusios džiaugsmas išlaikomas savarankiškas. Nepridedama diagnozė ar konkreti mamatės liūdesio priežastis. Draugų situacija yra įsivaizduota, jos susitarimas nėra kūrinio įvykis.
| Teksto ar pavyzdžio atrama | Kaip ji pagrindžia mintį |
|---|---|
| Bendras rožių apžiūrėjimas | Veikėjos dalyvauja toje pačioje situacijoje |
| Mamatės kartojami nepatyrimo žodžiai | Išreiškia ilgesį |
| Irusios dabarties dalykų vardijimas | Pagrindžia vaiko laimės pojūtį |
| Įsivaizduotas draugų pokalbis | Parodo skirtingų poreikių išklausymą |
Vertinimo lentelė
Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.
| Sritis | Taškų iki | Ką tikrinti |
|---|---|---|
| Temos plėtojimas | 5 | Į klausimą atsakoma nuosekliai ir išlaikoma pasirinkta mintis |
| Argumentavimas | 5 | Teksto detalės tiksliai paaiškintos, o įsivaizduotas pavyzdys nuosekliai plėtoja susietą mintį |
| Struktūra | 3 | Pasirinktam žanrui ir temai tinkama, nuosekli sandara; idėjos originaliai komponuojamos, dalys susijusios |
| Stilius | 5 | Individuali, aiški ir sklandi raiška; turtingas, tikslus žodynas ir įvairi sakinių sandara |
| Raštingumas | 12 | Kalbos taisyklingumas, rašyba ir skyryba |
| Iš viso | 30 | Vertinamas visas darbas |
Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.
Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.
Prie kiekvieno teiginio apie laimę nurodyk, kieno jis: mamatės ar Irusios. Kasdienės situacijos baigties neperkelk į kūrinio veikėjų pokalbį.
Última edição: outubro 23, PMPMPMPM