Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar abejonė visada trukdo siekti tiesos?“. Remkis sonetu ir konkrečia kasdiene situacija. Aptark, kada abejojimas skatina ieškoti, o kada vien jo nepakanka.

Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly – puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.

Mes nežinom kodėl, bet darbuotis
Per šešias įtempimo dienas
Tenka mums. Ir tada vainikuoti
Galim švęsti šventes prabangias.

Mes nežinome kaip, kuo būdu:
Bet vien ieškantį glosto švelniai
Po gilių abejonės naktų

Purpuriniai tiesos spinduliai,
Ir pro ašarų tyrus lašus
Šviečia aukštas ramybės dangus.

Šaltinis: Vytautas Mačernis, „Rudens sonetai“, 13, „XX a. lietuvių literatūros chrestomatija“, 2014, p. 270 (PDF p. 136); chrestomatijos bibliografijoje nurodyta „Po ūkanotu nežinios dangum“, Vilnius: Vaga, 1990.

Situacija ir vaizdai. Kalbama „mes“ vardu apie gyvenimą, darbą, abejones ir ieškojimą. Tiesos spinduliai bei ramybės dangus yra poetiniai vaizdai. Pateiktas visas 14 eilučių sonetas, datuotas Šarnelėje 1943 m. lapkričio 1 d.

Ar abejonė visada trukdo siekti tiesos?

Abejonė dažnai kelia nepatogumą: norėtųsi greitai suprasti, kuris atsakymas teisingas ir kuo galima pasitikėti. Vis dėlto pirmasis paaiškinimas nebūtinai yra tiksliausias. Suabejoję juo galime pastebėti tai, ką anksčiau praleidome. Todėl abejonės vertę lemia ir tai, ką po jos darome: ieškome pagrindimo ar liekame vien prie nepasitenkinimo.

Vytauto Mačernio tryliktajame rudens sonete nežinojimas kartojamas trijų strofų pradžioje. Neaišku, kam gyvenama, kodėl dirbama ir kaip pasiekiamas pažinimas. Tačiau šios mintys nuolat jungiamos su veikla bei patirtimi. Žmogus kuria, juokiasi, darbuojasi ir švenčia net neturėdamas galutinio savo būties paaiškinimo. Ypač svarbi nuoroda „vien ieškantį“: tiesos spinduliai glosto aktyviai ieškantį žmogų. Abejonė čia gali lydėti pažinimą, užuot jį nutraukusi. Nakties ir šviesos priešprieša leidžia pajusti sunkų kelią į ramybę. Vis dėlto paskutinėse eilutėse išlieka ašaros. Sonetas neskelbia lengvos taisyklės, kad kiekvienas klausimas būtinai gaus vieną aiškų atsakymą. Jis parodo, kad neaiškumas neprivalo sustabdyti paties ieškojimo.

Įsivaizduokime mokinius, rengiančius pristatymą apie savo mokyklos pastato istoriją. Viename įraše nurodyti vieni statybos metai, kitame – kiti. Suabejoję jie galėtų tiesiog paskelbti, kad niekuo pasitikėti neverta. Tačiau naudingiau patikrinti, ką kiekviena data žymi. Gal viena susijusi su statybos pradžia, kita – su priestatu. Mokiniai palygina šaltinius, ieško nuotraukų užrašų ir atskiria patvirtintą informaciją nuo dar neaiškios. Jie gali ir nerasti galutinio atsakymo, bet pristatymas jau bus tikslesnis, nes skirtumas nebus nuslėptas. Ši nedidelė pažinimo situacija neprilygsta soneto būties klausimams. Vis dėlto ji padeda suprasti aktyvaus ieškojimo reikšmę: abejonė virsta pastanga, kai žmogus pradeda tikrinti savo prielaidas.

Taigi abejonė ne visada trukdo siekti tiesos. Ji gali paskatinti klausti ir atidžiau tikrinti tai, kas atrodė savaime aišku. Sonete ieškojimas vyksta drauge su neaiškumu, o įsivaizduotoje mokinių veikloje jis padeda atsakingiau pateikti žinias. Vien suabejoti neužtenka, tačiau tolesnė pastanga suteikia abejonei kryptį.

Abejonė vertinama pagal tai, ar ji skatina ieškoti.

Mokyklos istorijos tyrimas yra sukurta situacija. Skirtingų datų paaiškinimas pateiktas kaip tikrinama galimybė, ne kaip tikras mokyklos istorijos faktas. Sonetas kelia platesnius gyvenimo prasmės klausimus; kasdienis pavyzdys paaiškina vieną ieškojimo principą, o ne visą eilėraščio reikšmę.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra mokymosi modelis; tema – savarankiška mokomoji užduotis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.