Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl vaikui reikia teisės suklysti?“. Paaiškink bendraamžiui savo mintį, remdamasis pateiktu tekstu ir konkrečia įsivaizduota kasdiene situacija.

V. J. Turbūt girdėjai, kad šiuolaikiniai žmonės labai nusivylę savimi.

Elzė Jie nesupranta, kad jie yra įdomūs. Jie nusivylę savo paviršiumi.

V. J. O kas yra paviršius?

Elzė Žmonės labai rūpinasi, kaip gražiau apsirengti, skaniau pavalgyti. Kai kiti sako: aš negaliu gyventi be ledų ir mobilaus, tai aš sakau: aš negaliu gyventi be oro.

V. J. Be oro?

Elzė Ir dar be knygų.

V. J. Mėgsti skaityti?

Elzė Labai, labai, labai mėgstu. Gal penkerių metų pradėjau mėgti skaityti.

V. J. Taip anksti išmokai?

Elzė Į mokyklą ėjau jau mokėdama. Mane tėtis mokė skaityti. Jis buvo bedarbis, turėjo laiko. Tada pamėgau skaityti. Man patikdavo paveikslėliai, bet gilintis pradėjau ne taip seniai.

V. J. Ką reiškia – gilintis?

Elzė Matyti ne tik žodžius, bet ir kai ką daugiau. Žiūrėti, kas tarp eilučių.

V. J. Ar tu pati džiaugiesi tuo, kad taip anksti suaugai?

Elzė Oi, ne. Aš labai dažnai liūdžiu dėl to.

V. J. Kodėl?

Elzė Dėl to, kad labai dažnai iš manęs reikalauja. Sako: Elzyte, mes iš tavęs to nesitikėjom. Jeigu aš būčiau vaikiškesnė, jie nesistebėtų, kad taip kvailai pasielgiau.

V. J. Visi priprato, kad tu labai rimtai į viską žiūri, ir nebeleidžia tau būti vaiku?

Elzė Taip būna. Ir dar kartais kai kurie vaikai ant manęs pyksta. Ne dėl to, kaip aš mąstau, bet dėl to, kaip į mane žiūri suaugusieji.

Šaltinis: Vanda Juknaitė, „Tariamas iš tamsos“: pokalbiai su vaikais, Vilnius, 2007; pokalbis su Elze pateiktas 2018 m. 8 klasės skaitymo teste, p. 6–7.

Kas kalba. V. J. – rašytoja Vanda Juknaitė. Elzė pasakoja apie savo požiūrį, mokymąsi skaityti ir jai keliamus lūkesčius. Jos amžius ir pokalbio vieta šiame teste nenurodyti. Elzės apibendrinimai apie vaikus bei suaugusiuosius yra jos atsakymai, ne visiems žmonėms nustatyti faktai.

Kodėl vaikui reikia teisės suklysti?

Rimtai kalbantis vaikas kartais nustebina suaugusiuosius. Jie pastebi jo gebėjimus ir pradeda tikėtis daugiau. Tačiau viena gera mintis dar nereiškia, kad žmogus jau moka viską. Manau, vaikui svarbu palikti teisę suklysti, nes jis tebesimoko ir savo klaidą gali suprasti gavęs tinkamą pagalbą.

Vandos Juknaitės pokalbyje Elzė pasakoja labai mėgstanti skaityti. Ji aiškina, kad jau ieško prasmės tarp eilučių, prisimena tėčio pagalbą mokantis. Jos atsakymai rodo susidomėjimą ir gebėjimą svarstyti. Vis dėlto paklausta apie ankstyvą suaugimą mergaitė prisipažįsta dėl jo dažnai liūdinti. Iš jos daug reikalaujama, o netikęs poelgis sukelia suaugusiųjų nuostabą. Elzė pati pastebi, kad aplinkiniai nesistebėtų tokiu jos poelgiu, jeigu ji būtų vaikiškesnė. Vadinasi, rimtumas gali virsti našta, kai pagal vieną vaiko bruožą vertinami visi jo poelgiai. Klausydamiesi Elzės turėtume pastebėti ir skaitymo džiaugsmą, ir jos išsakytą liūdesį. Šie jausmai vienas kitam neprieštarauja.

Galime įsivaizduoti septintoką, kuriam puikiai sekasi paaiškinti perskaitytos knygos veikėjų elgesį. Per grupinį darbą jis pažada parengti plakato užrašus, bet supainioja susitikimo laiką ir ateina nepasiruošęs. Draugams tai sukeltų sunkumų, todėl reikėtų sutarti, kaip ištaisyti padėtį. Tačiau sakinys, kad toks protingas žmogus niekada neturėtų klysti, nepadėtų parengti plakato. Naudingiau būtų išsiaiškinti, kas liko nepadaryta, ir paskirti aiškų laiką užrašams užbaigti. Mokinys galėtų atsiprašyti, prisidėti papildomu darbu ir kitą kartą pasižymėti susitarimą. Taip jis prisiimtų atsakomybę už konkrečią klaidą. Vienas apsirikimas nepanaikintų jo gebėjimo skaityti, o gebėjimas skaityti nepanaikintų poreikio mokytis planuoti. Toks atsakas leistų augti neslepiant sunkumų.

Taigi rimtai mąstantis vaikas taip pat gali apsirikti ir patirti liūdesį. Elzės balsas primena, kad gebėjimus pastebintis žmogus turi išgirsti ir vaiko sunkumus. Įsivaizduoto septintoko klaida turėtų būti ištaisyta, tačiau jo nereikia laikyti privalančiu viską mokėti. Aiški pagalba leidžia kartu išsaugoti atsakomybę ir galimybę mokytis.

Elzės atsakymai leidžia nagrinėti vaiko gebėjimus ir tai, ko iš jo tikisi aplinkiniai. Pasakojimas apie skaitymą nepaneigia jos vėliau išsakomo liūdesio. Įsivaizduota plakato situacija rodo konkrečią atsakomybę už klaidą, ne bendrą vaiko gebėjimų nuvertinimą.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.

Tai mokymosi apimtis ir įsivertinimas, o ne nacionalinio egzamino minimumas ar taškų skaičius.