Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kaip mėgstama veikla padeda sutelkti jėgas?“. Paaiškink bendraamžiui savo mintį, remdamasis pateiktu tekstu ir konkrečia įsivaizduota kasdiene situacija.

Pirmojo egzamino išvakarėse nuėjau į teatrą. Tuo metu Omske gastroliavo Sverdlovsko operos ir baleto teatras.

Opera... Kokį didžiulį poveikį ji turėjo man. Pamėgau ją labai anksti, o nuo 13 metų ji išstūmė visus vaikiškus žaidimus ir pramogas. Retą spektaklį praleisdvau.

Teatras... Nepamirštamos, gražiausios mano vaikystės valandos. Didžulio džiaugsmo valandos.

Prieš mane atsivėrė įstabus Grožio ir Gėrio pasaulis, apkerėjęs mane ir tapęs vėliau didele dvasios atsvara mano gyvenime.

Teatras... Jis uždega žmogaus širdyje fakelą, kurio jau niekas nebeužgesins; gali daryti ką nori: žeminti, kankinti, stumti į purvyną – žmogaus širdyje vis tiek jau skamba kita muzika – tikėjimo Gėriu muzika. Ir niekada tu jau negalėsi būti skriaudėjų pusėje, tavęs nepadarys jų įrankiu.

Kai 1941 m. birželio 14 d. mus vežė į Sibirą, man liepė pasiimti būtiniausius daiktus, aš rūpestingai sudėjau į du pundelius visas spektaklių programas ir išėjau iš namų tvirtai tikėdama, kad nešuosi su savimi visa, kas brangiausia ir vertingiausia.

Tą vakarą ėjo „Traviata“. Kiek daug kartų mačiau ją Lietuvoj. Bet dabar, po tiekos metų, mirčių ir praradimų, viskas skambėjo nauja prasme, nepaprastai sukrečiančiai. Sukilo visa, apie ką stengiausi negalvoti, neprisiminti, kad galima būtų gyventi. Ir aš verkiau. Bet kartu įgavau naujų jėgų ir pasirengiau egzaminams kaip šturmui.

Nors juos išlaikiau penketais, bet žinojau, kad mano likimą spręs mandatinė komisija, kuri, be abejonės, pasidomės kai kuriais biografijos momentais, kuriuos aš nuslėpiau.

Šaltinis: Dalia Grinkevičiūtė, „Lietuviai prie Laptevų jūros“, II dalies pabaiga, „Šaltinių“ pateiktas 13 p. skaitmeninis perrinkimas, PDF p. 12–13; spaudos leidimo pagrindas ir metai faile nenurodyti.

Situacija. Pasakojama apie gyvenimą tremtyje, grąžinimą į Jakutiją ir 1954 m. gautą leidimą vykti mokytis į Omską. Į Omską atvykusi pasakotoja prieš stojamąjį egzaminą nueina į „Traviatą“. Teatro vaizdas sieja vaikystės prisiminimą ir dabartinį jėgų atgavimą. Egzaminų išlaikymas dar neparodo mandatinės komisijos sprendimo. Išlaikyta skaitmeninės kopijos forma „praleisdvau“ (dabartine rašyba „praleisdavau“). Šiame tekste mandatinė komisija sprendžia, ar leisti pasakotojai mokytis institute.

Kaip mėgstama veikla padeda sutelkti jėgas?

          Spektaklis, piešimas ar knyga gali priminti, kas žmogui svarbu. Kartais toks susitikimas padeda susikaupti tada, kai laukia sunkus darbas. Mėgstama veikla leidžia išgirsti savo jausmus ir trumpam į juos pažvelgti kitaip. Manau, jos suteiktos jėgos ypač vertingos, kai paskui grįžtame prie to, ką turime atlikti.
          Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų ištraukoje pasakotoja prieš stojamąjį egzaminą nueina į operą. Teatras jai primena vaikystę ir tai, ką brangino tremiant iš Lietuvos. Tada ji susidėjo net spektaklių programas: jose slypėjo ryšys su mėgstamu pasauliu. Omske išgirsta „Traviata“ skamba naujai, nes tarp ankstesnių spektaklių ir šio vakaro telpa daug netekčių. Pasakotoja verkia, tačiau kartu pajunta naujų jėgų. Tai padeda jai pasirengti egzaminams. Vėliau egzaminus išlaiko gerai, nors dar laukia komisijos sprendimo. Taigi teatras padeda imtis darbo nepašalindamas visų sunkumų. Mėgstamo meno poveikį parodo jos pačios jausmai ir po vakaro sutelktos pastangos.
          Kasdienybėje mėgstama veikla taip pat gali padėti vėl pradėti darbą. Įsivaizduokime mokinę, kuriai kelis kartus nepavyko išspręsti sudėtingo uždavinio. Ji ima galvoti, kad nebesupranta nieko, nors dalį veiksmų jau atliko teisingai. Trumpam atsitraukusi galėtų nupiešti pro langą matomą medį. Stebėdama šakas ji turėtų pasirinkti, nuo kurios pradėti, o nepavykusią liniją galėtų pataisyti. Grįžusi prie uždavinio mokinė galėtų panašiai atskirti vieną neaiškų žingsnį ir paprašyti jį paaiškinti. Piešimas matematikos už ją neatliktų, tačiau leistų nurimti ir iš naujo susitelkti. Ši įsivaizduota mokyklinė situacija gerokai paprastesnė už tremties patirtį. Abiem atvejais galima pastebėti grįžimą prie laukiančio darbo.
          Mėgstama veikla padeda sutelkti jėgas, kai jos metu patirtą atokvėpį ar padrąsinimą pratęsiame veiksmu. Pasakotojai operos vakaras suteikia ryžto ruoštis egzaminams. Įsivaizduotai mokinei piešimas galėtų padėti iš naujo imtis uždavinio. Svarbu pastebėti, kas mus palaiko, ir rasti būdą tęsti pradėtą darbą.

Rašinys sieja mėgstamo meno poveikį su grįžimu prie laukiančio darbo. Atsiminimų pasakotoja patiria ir skausmą, ir naujų jėgų; geri egzaminų rezultatai dar neparodo, koks bus komisijos sprendimas. Piešianti mokinė yra įsivaizduota, o jos kasdienė kliūtis neprilyginama tremčiai.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.

Tai mokymosi apimtis ir įsivertinimas, o ne nacionalinio egzamino minimumas ar taškų skaičius.