Privalomosios skyrybos taisyklės
…nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus. Yra vienas naujas dalykas – sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes: Ciceronas sakė: „Įžangai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo mažiau spindesio.“ Jeigu citata sudaro autoriaus sakinio dalį, ji rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide, o taškas dedamas po kabučių: Apie švietimo įstaigų pavadinimus taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „jose reikia vengti nebūtinos informacijos“.
Pasirenkamosios skyrybos taisyklės.
Tikrai naujų laisvos skyrybos atvejų yra apie 10.
Leidžiama laisvai skirti modalinius žodžius, kurie pagal ankstesnes taisykles buvo neskiriami, o dabar gali būti išskiriami, jeigu norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Tai žodžiai: anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausiai, iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau, palyginti9, paprastai, paprasčiau, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau, tikriausiai, tiksliau, turbūt, veikiausiai, visų pirma. Taip pat svarbus lyginamųjų posakių skyrybos punktas, leidžiantis skirti arba neskirti. Lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (ia), toks (ia) pat, šitoks (ia), koks (ia), kitoks (ia) ir pan., prie pat įvardinių prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir pan., gali būti išskiriami, jeigu norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Pvz.: Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) kaip atsakomybė, darbštumas.
Trys atvejai, kur pagal ankstesnes taisykles skyrybos ženklo nereikėjo, dabar jis gali būti rašomas
- Po žodžių vargu, kažin, prieš dalelytę ar, įvardį kas ir įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jeigu norima parodyti prijungimą. Pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs…
- Kai prieš jungiamąjį žodį yra dalelytė, šalutinis dėmuo buvo neskiriamas (Nežinojo nei ką besakyti). Dabar dėmuo, prieš kurį eina dalelytė, gali būti neišskiriamas. Pvz.: Reikia mokėti(,) ir kaip pasakyti nelaimės ištiktam žmogui. Neišmaniau(,) net ką jam patarti(,) sutrikusi tylėjau.
- Šalutinis sakinio dėmuo, kurį sudaro vienas santykinis įvardis ar įvardinis prieveiksmis, sakinio pabaigoje buvo neskiriamas (Elzytė atsigėrė ir nuėjo toliau per mišką, pati nežinodama kur) arba buvo skiriamas brūkšniais (Nors nesuprantam – kas, bet matom, kad atsitiko negerai). Dabar toks dėmuo po tarinio gali būti išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais. Pvz.: Garsą skleidė kažkas girdėtas, bet niekaip nesupratom(,) kas. Atsakyk kaip žmogus (–) kada? Jis gavo laišką, bet nežinojo(,) nuo ko(,) ir į jį neatsakė.
Pasirenkamosios skyrybos taisyklės turi kelis punktus, kur laisva skyryba leidžiama vietoj buvusio būtino ženklo
- Toks skyrybos keitimo principas pritaikytas pažyminiams su dalelytėmis nors ir, kad ir. Buvo kableliais skiriami su tomis dalelytėmis po pažymimojo žodžio priduriamai pasakyti derinamieji pažyminiai (Pastogė, nors ir maža, jau buvo užleista pabėgėlių vaikams)
Dabar su dalelytėmis nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi, kaip ir pan. einantys pažyminiai ar priedėliai gali būti išskiriami kableliais, jeigu norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Pvz.: Visą kelią(,) nors ir primuštas(,) vilkas nešė ant nugaros lapę. Tegu be sveikatos(,) menkam savo gyvenimui Jokūbas užsidirbs pats. Pastogė(,) nors ir maža(,) jau buvo užleista pabėgėlių vaikams. Medžiai(,) kad ir su žaliais lapeliais(,) dar nedvelkė tikra pavasario gaivuma. Kad ir mokytojas(,) Kazimieras neištvėrė neužrikęs ant vaikų, besityčiojančių iš patiklaus šunyčio.
- Buvo skiriami, dabar gali būti skiriami pasakymai su įnagininko formomis vardu, pavarde, pravarde.
Artimos nederinamiesiems pažyminiams žodžių grupės, prasidedančios vardu, pavarde, pravarde, gali būti išskiriamos norint parodyti jų intonacinį savarankiškumą. Pvz.: Jis pasirodė labai panašus į buvusį kaimyną(,) vardu Kazys. Susitiko su klasės draugu(,) pravarde Skiauterė. Viename sodžiuje gyveno neturtėlis žmogus(,) pavarde Banys.
3. Panašiai pakeista nederinamųjų pažyminių su žodžiais didumo, aukštumo, ilgumo skyryba. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ vieną pavyzdį su žodžiu didumo buvo pateikusi prie kitų skiriamų nederinamųjų pažyminių (Nykščio nagu, didumo sulig geru kaušeliu, nukabino prilipusį grumstelį).
Dabar lyginamieji nederinamieji pažyminiai, prasidedantys žodžiais didumo, aukštumo, ilgumo ir kt., po pažymimojo žodžio gali būti išskiriami, jeigu norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Pvz.: Nykščio nagu(,) didumo sulig geru kaušeliu(,) nukabino prilipusį grumstelį. Tarp kalnų margavo puiki pilis(,) ilgumo per kelias mylias. Vanduo atiteka iš upelio bėgdamas išmūrytu urvu(,) aukštumo mažiausia sulig žmogum.
Įterpinys su jungtuku
„Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“ buvo rašoma: „Įterpinys neskiriamas nuo prieš jį einančio jungtuko, jei pastarasis su tuo įterpiniu glaudžiai susijęs. Paprastai įterpiniai neskiriami nuo jungtuko o“ (Voverės labai priklauso nuo maisto atsargų, o antra vertus, jų nemažai išnaikina plėšrieji žvėrys). Dabar įterpinys gali būti išskiriamas kartu su jungtuku, išskyrus ir, ar, arba, nei, jeigu norima pabrėžti jų prasminę ir intonacinę vienumą. Pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, o(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko. Nespėjo nukeliauti į Ameriką, o(,) žiūrėk, jau šimtus dolerių namo siunčia.
Dvitaškiai
Po jungiamųjų žodžių prieš kelias aiškinamąsias sakinio dalis buvo rašomas dvitaškis (Visi mūsų Baltmiškio medžiai, būtent: beržas, epušė, ąžuolas, uosis, liepa ir kiti tokie, žiemą žalių lapų netenka). Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisykles tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis (rečiau – brūkšnys), jeigu norima paryškinti išvardijimą. Pvz.: Visi mūsų Baltmiškio medžiai, būtent(:) beržas, epušė, ąžuolas, uosis ir kiti, žiemą žalių lapų netenka. Naminiai gyvuliai, kaip antai(:) arklys, karvė, avis, kiaulė ir kiti, labai naudingi žmogui.
