Panašumai
Ir Hitlerio Vokietijoje, ir Stalino SSRS:
- Vienpartinė sistema
- Valstybė reguliuoja visas (asmenines) gyvenimo sritis
- Totalitarizmas
- Absoliuti cenzūra, nėra kitaminčių
- Galinga propaganda (ypač su kinu)
- Agresyvi užsienio politika
- Teroras ir vado kultas
- Kuriamos jaunimo organizacijos
- Siunčama į koncentracijos stovyklas (lagerius)
Skirtumai
SSRS | Vokietija |
---|---|
Nebuvo išrinkta demokratiškai. Leninas paleido parlamentą, nes nelaimėjo daugumą. | VNSDP gavo daugumos balsą, todėl Hitleris įstatytas į kanclerio / ministro pirmininko vietą. Po Reichstago gaisro A. Hitleris pradėjo kurti diktatūrą |
Nebuvo oficialaus anti-semitizmo. Žydai užėmė ganėtinai aukštas valdžios pozicijas. | Vyko anti-semitizmas, rasizmas. |
Nacionalizuota nuosavybė | Privati nuosavybė |
Panaikintas valstiečių ekonominis savarankiškumas, kitaip sakant, vykdoma planinė ekonomika. | Ūkininkai išliko savarankiški. |
Aukštinama klasių kova, kova prieš nelygybę (klasinius priešus). | Aukštinamas nacionalizmas, anti-semitizmas, rasizmas. |
Simbolis — darbininkų kūjis ir valstiečių pjautis. SSRS yra valstiečių ir darbininkų sąjunga ant raudono fono. | Simbolis — svastika, kilusi iš indoeuropiečių saulės ženklo. Vidury baltas apskritimas ir raudonas fonas. |
SSRS skelbė vieną, darė kitą (skelbė taiką, bet vykdė genocidą, pavyzdžiui, su lageriais). | Hitleris darė tai, ką skelbė. |
Skelbiama taika, bet įsigali jėga ir smurtas. | Jėgos kultas, aukštinamas karas. |
Propaguojama tautos draugystės idėja. | Propaguojama arijų (germanų) taikos ir vienybės, išskirtinumo idėja. |
Dvasininkų represijos. Bažynčios naikinimas. Ateizmo politika. | Savos religijos kūrimaas. Niekinama, bet iš esmės nekovojama su kitomis religijomis. |
Laisvosios rinkos ir planinės ekonominos skirtumai
Omenyje turime XX a. Europos situaciją.
[Metodas] | Laisva rinka (kapitalistinės valstybės) | Planinė ekonomika (SSRS) |
---|---|---|
Nuosavybės forma | Privati | Valstybinė |
Darbo jėga | Samdoma | Privaloma ir atlygis vienodas |
Našumas | Skatinamas pinigais ir materiliniais priedais | Skatinama prievarta, moraliniu atlygiu. Yra darbo normos |
Gamybos apimtys | Nulemia rinkos apimtys | Nustato valstybė su penkmečio planais |
Produkcijos kaina | Nustato pati rinka, konkurencija | Nustato valstybė, pagal galią ir gamybos sąnaudas |
Modelio trūkumai | Galima perprodukcija, krizė, nedarbas | Menka įvairovė ar kokybė. Lengvos pramonės (batų, kojinių) deficitas (neįmanoma nuspėti kiekį) |
Pranašumai | Stipri ekonomika, daug produkcijos ir vartotojų laisvė | Nėra nedarbo. Tie, kurie nedirbo, buvo persekiojami (veltėdžiai, valgė už veltų). Jeigu nori valgyti, reikia dirbti. |