Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip mandagus atsisakymas atskleidžia veikėjo tvirtumą?“. Pasirink Petro atsakymus ir bent vieną remarką. Paaiškink, kaip jie atskleidžia jo laikyseną.

Iš dešinės skubiai įeina KERAITIENĖ

KERAITIENĖ. Petrai! Petrai, eikš čionai.

Visi nustebę atsigręžia

PETRAS (daro žingsnį į šalį). Aš čia.

KERAITIENĖ. Dabar, kai tu nuplovei nuo mūsų šeimos tą juodą dėmę, mes nutarėme tave vėl priimti į savo šeimos židinį.

Petras stovi nejudėdamas

Aš manau, kad už tai, kiek mes prisikentėjome dėl tavo išdaigos, tu turėtumei bent atsiprašyti.

PETRAS. Atleiskite, aš tada apie jus nepagalvojau...

KERAITIENĖ. O mes apie tavo ateitį visada galvojame, kad iš tavęs žmogų padarytume. Mes jau ruošiamės važiuoti namo. Tavo dėdė laukia tavęs automobily ir nori tave drauge pasiimti. Tad eikime.

PETRAS. Ačiū. Bet aš pasiliksiu čionai. Dėdė Žiogas dar nesiruošia grįžti namo.

KERAITIENĖ. Koks jis tau dėdė! Žiogas paprastas kriaučius.

PETRAS. Jis man daugiau kaip dėdė...

KERAITIENĖ (į visus). Štai jums. Žiūrėkite, ponai. Visai pamiršo vaikas. Aš dar kartą sakau, kad mes tau atleidome ir leidžiame grįžti pas mus.

PETRAS. Ačiū. Aš pasilieku pas dėdę Žiogą.

KERAITIENĖ. Tai šitoks tavo dėkingumas globėjams?

PETRAS. Aš kaip kitaip stengsiuos atsidėkoti.

KERAITIENĖ (su dirbtiniu švelnumu). Bet, vaike, tu pagalvok apie savo ateitį, apie karjerą. Kur tu dėsies be užtarimo, be protekcijos?

PETRAS. Aš dirbsiu ir mokysiuos.

KERAITIENĖ. Tušti svaičiojimai. O aš ruošiaus eiti pas direktorių ir prašyti, kad tave vėl į gimnaziją priimtų, iš kurios buvo išvarę. Bet jeigu taip, tai žinokis. Kriaučius buvai, kriaučius ir liksi!

PETRAS. Taip. Aš kitko ir nesiekiu.

KERAITIENĖ. Tad eik į savo girtų kriaučių kompaniją! (Apsisukus nueina dešinėn)

Šaltinis: Kazys Binkis, „Atžalynas“ (1937), „Šaltinių“ pateiktas 2011 m. leidimo tekstas, V veiksmas, p. 38.

Situacija ir žodžiai. Petro nekaltumas jau paaiškėjo. Dėdės žmona Keraitienė nori, kad jis sugrįžtų į jų namus, o Petras renkasi likti pas jį nelaimėje priėmusį siuvėją Žiogą. Žiogas nėra jo tikras dėdė: toks kreipinys reiškia artumą. Kriaučius – siuvėjas; protekcija – įtakingo žmogaus užtarimas. Pateiktas vienas ištisinis dialogas. Remarka „su dirbtiniu švelnumu“ nusako kalbėjimo būdą; tai nėra tikras jausmo pasikeitimo patvirtinimas. Pateikimas. Sutvarkyti du leidinio žodžių perskyrimai ir tarpas prieš tašką.

Kaip mandagus atsisakymas atskleidžia veikėjo tvirtumą?

Kazio Binkio „Atžalyno“ ištraukoje Petras išlaiko savo sprendimą kalbėdamas mandagiai. Keraitienė praneša, kad leidžia jam grįžti į šeimą, tačiau remarka „Petras stovi nejudėdamas“ rodo, kad jos kvietimas nepaskatina jo eiti kartu. Vėliau jis atsako: „Ačiū. Aš pasilieku pas dėdę Žiogą.“ Padėka išsaugo pagarbų kalbėjimą, o aiškus pasirinkimas nepalieka pažado grįžti. Žodžiai „Jis man daugiau kaip dėdė“ paaiškina, kodėl tas sprendimas Petrui svarbus. Keraitienė mėgina pakeisti jo nuomonę kalbėdama „su dirbtiniu švelnumu“. Ši remarka leidžia suprasti, kad sušvelnintas tonas tebėra įtikinėjimo priemonė. Petras atsako konkrečiai: „Aš dirbsiu ir mokysiuos.“ Taip jis įvardija, kuo ketina grįsti savo ateitį. Net siuvėjo darbą menkinantys žodžiai jo laikysenos nepakeičia. Trumpi atsakymai ir kartojama padėka sukuria tvirtą atsisakymą, kuriam nereikia šaukti ar įžeidinėti pašnekovės.

Pastraipoje kalbėjimo būdas ir sceninis veiksmas siejami su tuo pačiu Petro pasirinkimu.

Remarka paaiškina veiksmą ar kalbėjimą. Ji nėra veikėjo garsiai tariama replika. Petro dėkingumas nepanaikina jo sprendimo likti pas Žiogą. Ištraukoje nevaizduojamas jo sugrįžimas į Keraičių namus ar įvykęs Keraitienės nuoširdus pasikeitimas.

Vienos analitinės pastraipos įsivertinimas.

Viso PUPP rašinio apimtis ir taškai šiai vienai mokomajai pastraipai netaikomi.