Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip kvietimas atvykti atskleidžia mokymosi sampratą?“ Nagrinėk, kaip laiške susiejamos knygos, buvimas kartu ir galimybė mokytis abiem pašnekovams.

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

1. Aš suvokiu, Lucilijau, jog ne tik tobulėju, bet ir mainausi. Nesakau ir netikiu, kad manyje nebeliko nieko keistino. Negi jau nebeturiu ką reikėtų surinkti krūvon, pamažinti arba padidinti? Jeigu siela mato tas savo ydas, kurių ligi šiol nepripažino, vadinasi, ji pasidarė geresnė. Kai kuriuos ligonius reikia sveikinti, kad jie pasijuto esą ligoniai. 2. Tad norėčiau perduoti ir tau dalį tokio staigaus savo pasikeitimo. Tada dar smarkiau tikėčiau mūsų draugyste – tikra draugyste, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta. 3. Galiu išvardyti tau daugelį pritrūkusių ne draugų, o draugystės. Negali taip atsitikti tada, kai sielas jungia viena valia trokšti visko, kas kilnu. Kodėl negali? Jos žino, jog visa yra bendra, pirmiausia nelaimės. Tu net negali įsivaizduoti, kiek daug svarbaus, kaip man atrodo, atneša kiekviena diena. 4. „Atsiųsk ir man, – sakai, – tų priemonių, kurių veiksmingumą patyrei.“ Aš ir pats trokštu viską tau perteikti ir džiaugiuosi, kad šio to išmokęs galėsiu mokyti kitą. Manęs nenudžiugins joks daiktas, net ir labai nepaprastas ar naudingas, jei tik aš vienas apie jį žinosiu. Jeigu kas nors man padovanotų išmintį su sąlyga, kad slėpčiau ją savyje su niekuo nesidalydamas, tai aš jos atsisakyčiau. Joks turtas nėra mielas, kai jį turi vienas. 5. Išsiųsiu tau knygų ir, idant smarkiai nevargtum ieškodamas naudingų patarimų, paliksiu ženklus, padėsiančius iš karto rasti tai, kas man patinka ir žavi. Tačiau gyvas balsas ir bendravimas duotų daugiau naudos negu parašyti žodžiai. Reikėtų tau pačiam dabar atvykti čionai pirmiausia todėl, kad žmonės labiau tiki akimis negu ausimis, antra, todėl, kad pamokymų kelias yra ilgas, o pavyzdžių – trumpas ir veiksmingas. 6. Kleantas nebūtų taip gerai perteikęs Zenono mokymo, jei būtų tik klausęs jo. Bet jis gyveno kartu, regėjo paslaptis, stebėjo, ar pats Zenonas laikosi savo taisyklių. Platonui su Aristoteliu ir miniai išminčių, vėliau išsisklaidžiusių įvairiomis kryptimis, daugiau įtakos darė Sokrato būdas negu žodžiai. Metrodorą, Hermarchą ir Polijeną didžiais vyrais padarė ne Epikūro pamokos, bet buvimas po vienu stogu. Kviečiuosi tave ne tik tam, kad gautum naudos, bet kad ir pats jos atneštum. Būdami kartu, vienas kitam daugiau duosime.

7. Dabar, kadangi privalau tau atiduoti kasdienę duoklę, parašysiu, kas man šiandien patiko Hekatono raštuose. Jis sako: „Klausi, ką aš pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.“ Pasiekė jis daug: niekada nebebus vienišas. Žinoki, kad toks žmogus bus visų draugas. Liki sveikas.

Šaltinis: Lucijus Anėjus Seneka, „Laiškai Lucilijui“, VI laiškas; iš lotynų kalbos vertė Dalia Dilytė. Pateiktas „Sofoklio“ pataisyto leidimo EPUB, ISBN 978-609-444-198-1; vertimo ir leidyklos autorių teisių kredite – 2016 m. Spausdinti puslapiai šioje kopijoje nenurodyti.

Žodžiai ir vardai. Kilnu – moraliai vertinga; duoklė – čia kasdien pasidalijama mintis. Laiške minimi antikos filosofai ir jų mokiniai. Pabaigos mintį apie draugystę su savimi Seneka cituoja iš Hekatono. Išlaikyti originalūs septyni numeruoti skirsniai ir dvi teksto pastraipos; kreipinys pateiktas atskirai.

Kaip kvietimas atvykti atskleidžia mokymosi sampratą?

Šeštajame laiške Lucilijui Seneka kvietimu atvykti parodo, kad mokymasis vyksta stebint žmogų ir bendraujant su juo. Iš pradžių laiško autorius žada atsiųsti knygų bei pažymėti naudingas vietas. Taigi rašytinis mokymas išlieka vertingas, tačiau „gyvas balsas ir bendravimas“ jo akimis duotų daugiau naudos. Šią mintį jis pagrindžia Kleanto pavyzdžiu: mokinys kartu gyvendamas galėjo matyti, ar Zenonas pats laikosi savo taisyklių. Vertinama žodžių ir elgesio dermė, kuri išryškėja kasdienybėje. Pavyzdys leidžia suprasti, kodėl vien išgirsti pamokymą autoriui nepakanka. Skaitytojas kviečiamas įsivaizduoti mokymąsi, per kurį galima palyginti skelbiamą nuostatą su tikru poelgiu. Svarbus ir vėlesnis kreipinys į Lucilijų: atvykęs jis turėtų pats atnešti naudos. Nors Seneka jau yra pasidalijęs savo atradimais, draugas nelaikomas vien tuščiu indu jiems supilti. Sakinys „Būdami kartu, vienas kitam daugiau duosime“ pabrėžia abipusį ryšį. Autorius kalba apie bendrą patirtį, kurioje abu žmonės galėtų kažko išmokti. Toks kvietimas pripažįsta ir pašnekovo gebėjimą praturtinti bendrą patirtį. Knygų pažadas, mokytojo gyvenimo stebėjimas ir draugo indėlis nuosekliai papildo vienas kitą. Laiškas leidžia mokymąsi suvokti kaip pažinimą, kuriam svarbu ir perskaityta mintis, ir žmogaus pavyzdys, ir atsakas jam.

Kvietimas laiške atsiranda po konkretaus knygų pažado ir baigiamas abipusės naudos mintimi. Ši eiga leidžia aiškinti mokymąsi kaip santykį.

Redagavimo veiksmas. Nuspalvink dvi skirtingas atramas: ką Seneka siūlo pats ir ko tikisi iš Lucilijaus. Po kiekvienos įrašyk jos reikšmę, jeigu kol kas tik perpasakojai pažadą ar kvietimą. Nepriskirk laiškui minties, kad knygos apskritai nenaudingos.

Šios vienos mokomosios pastraipos savitikra. 170–195 žodžių apimtis padeda sutelkti vieną argumentą; viso PUPP darbo taškai čia neskiriami.