Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Kodėl prieš siūlant pagalbą svarbu paklausti?“ Vieną argumentą pagrįsk pateikta ištrauka, kitą – aiškiai įsivaizduota konkrečia kasdiene situacija.

Sekmadienis, sausio 18

Ponas Lukasas susibarė su mama dėl šuns. Jis kažkaip pabėgo iš namų ir ištrypė šlapią ponios Lukas betoną. Tėvas pasiūlė šunį pririšti, bet mama pradėjo verkti ir tada jis pasakė, kad neriš. Visi kaimynai plovė gatvėje mašinas ir klausėsi. Kartais aš tikrai nekenčiu šuns!

Šiandien prisiminiau savo pažadą padėti neturtingiems ir neprotingiems, todėl nunešiau dalį savo senų žurnalų neturtingai šeimai, kuri apsigyveno gretimoje gatvėje. Žinau, kad jie neturtingi, nes jų televizorius nespalvotas. Duris atidarė berniukas. Aš paaiškinau, ko atėjau. Jis pažiūrėjo į žurnalus ir pasakė: „Aš jau esu skaitęs juos“. Ir užtrenkė man prieš nosį duris. Ir padėk neturtingiems!

Pirmadienis, sausio 19

Mokykloje įstojau į „Gerųjų samariečių“ grupę. Mes einame padėti žmonėms ir visa kita. Penktadienį po pietų galime praleisti matematikos pamoką.

Šiandien aptarėme, kas ką darys. Aš patekau į senų pensininkų grupę. Naidželis gaus prižiūrėti mažiukus žaidimų aikštelėje. Jis tiesiog siunta.

Negaliu laukti iki kito pirmadienio. Nusipirksiu kasetę, kad galėčiau įsirašyti visus seno pensininko pasakojimus apie karą. Tikiuosi, man klius senukas su gera atmintim.

Šuo vėl pateko pas veterinarą. Jam ant letenų prilipęs betonas. Nenuostabu, kad vakar naktį taip kaukė ant laiptų. Pandora mokykloje per pietus man nusišypsojo, bet aš tuo metu buvau užspringęs kremzlės gabalu ir negalėjau jai nusišypsoti pats. Na ir sekasi!

Antradienis, sausio 20

PILNATIS

Mano mama ieško darbo!

Turbūt pradėsiu šlaistytis gatvėmis su nusikaltėliais. O ką veiksiu per atostogas? Kad būtų šilta, tikriausiai visą dieną sėdėsiu skalbykloje. O kas prižiūrės šunį? O ką valgysiu visą dieną? Gausiu maitintis džiūvėsiais ir saldumynais, ir nuo to mano oda susiraukšlės ir iškris dantys. Man atrodo, kad mama labai savanaudė. Be to, ir darbininkės iš jos nebus. Ne per daug protinga ir amžinai pasigeria per Kalėdas.

Paskambinau senelei ir pasakiau jai, tai ji sako, kad per atostogas galėsiu gyventi pas ją, popietėmis lankyti gamtos mėgėjų būrelį ir taip toliau. Dabar jau gailiuosi, kam skambinau. Šiandien per pertrauką buvo samariečių susirinkimas. Išsidalinom senukus. Man teko toks Bertas Baksteris. Jam jau aštuoniasdešimt devyneri metai, todėl manau, kad nelabai ilgai jį globosiu. Rytoj eisiu su juo susipažinti. Gal nors jis neturi šuns. Man jų jau gana. Jie arba būna pas veterinarą, arba užstoja televizorių.

Trečiadienis, sausio 21

Ponas ir ponia Lukasai skiriasi! Pirmi mūsų gatvėje. Mano mama nuėjo paguosti pono Lukaso. Matyt, jis buvo labai nuliūdęs, nes kai tėvas parėjo iš darbo, ji dar tebebuvo ten. Ponia Lukas kažkur išvažiavo su taksi. Tikriausiai išvažiavo visam laikui, nes pasiėmė golfo lazdas. Vargšas ponas Lukasas, pats turės sau viską skalbti ir virtis valgyti.

Tėvas šįvakar pats virė vakarienę. Ryžių pudingą skardinėje, nes tai buvo vienintelis šaldiklyje likęs daiktas, neskaitant to žalio maišiuko su nukritusia etikete. Tėvas pajuokavo, kad nusiųs jį sveikatos apsaugos inspektoriui. Mama nesijuokė. Gal ji galvojo apie vargšą vieną likusį poną Lukasą.

Nuėjau aplankyti Baksterio. Tėvas važiavo žaisti badmintono ir mane pavežė. Baksterio namo nuo kelio beveik nematyti. Jį užstoja stora peraugusi ligustrų gyvatvorė. Kai pabeldžiau į duris, anapus pradėjo loti, urgzti ir šokinėti šuo. Išgirdau, kaip kažkas apvertė butelius ir nusikeikė. Ir pabėgau. Tikriausiai gavom klaidingą numerį.

Eidamas namo, sutikau Naidželį. Jis pasakė man, kad Pandoros tėvas pienininkas. Truputį atšalau nuo jos.

Kai parėjau, namie nieko nebuvo, todėl pašėriau šunį, apžiūrėjau spuogus ir nuėjau miegoti.

Ketvirtadienis, sausio 22

Baisus melas, kad Pandoros tėvas pienininkas! Jis yra pieninės buhalteris. Pandora sako, kad pritrėkš Naidželį, jei ir toliau pasakos šmeižtus. Aš vėl ją myliu.

Naidželis pakvietė mane rytoj vakare į diskoteką jaunimo klube. Nežinau, ar eisiu, nes savaitgaliais Naidželis pasidaro pankas. Ir mama jam leidžia, tik liepia ant pankiškos virvelinės liemenės užsivilkti marškinėlius.

Motina susitarė dėl darbo. Praktikuojasi spausdinti mašinėle ir nevirti valgyti. O kas bus, kai ji iš tikro gaus tą darbą? Tėvas turėtų griežtai pasipriešinti, kol dar neiširo šeima.

Šaltinis: Sue Townsend, „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis“, kn. „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“, iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus, 3-ioji laida. Vilnius: Alma littera, 2004, p.17–19 (pateiktos kopijos PDF19–21); ISBN 9986-02-372-6.

Apie ištrauką. Pateikiami penki ištisiniai romano sausio 18–22 dienų įrašai. Adrianas pasakoja pirmuoju asmeniu; jo išvados gali skirtis nuo paties aprašomų įvykių. Tai išgalvoto veikėjo dienoraštis.

Žodžiai. „Gerųjų samariečių“ grupė – čia mokyklos pagalbos kitiems grupė. Kasetė – garso įrašų laikmena.

Kodėl prieš siūlant pagalbą svarbu paklausti?

Siūlydami pagalbą dažnai pradedame nuo to, ką patys mokame ar galime atiduoti. Tačiau mūsų pasirinkimas nebūtinai atitinka kito poreikį. Todėl prieš imantis darbo svarbu paklausti: atsakymas gali parodyti, kokia pagalba būtų naudinga ir ko žmogus visai neprašo.

Sue Townsend romane „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis“ Adrianas nuneša senų žurnalų, nes gretimą šeimą laiko neturtinga. Jis taip nusprendžia iš nespalvoto televizoriaus, nesusipažinęs su jos gyvenimu. Duris atidaręs berniukas atsako žurnalus jau skaitęs ir užtrenkia duris. Adrianas nusivilia neturtingaisiais, nors šis atsakymas pirmiausia parodo netinkamai parinktą dovaną. Pasakotojui norisi sėkmingai padėti, bet jis dar nepalieka vietos kito pasirinkimui. Epizodas leidžia suprasti, kad geras sumanymas turėtų prasidėti nuo domėjimosi žmogumi. Vien galimybė ką nors atiduoti neįrodo, jog tai bus reikalinga.

Įsivaizduokime mokinę, kuri per mokyklos sėklų mainus pasisiūlytų padėti draugui. Ji galėtų pradėti perpilti jo atsineštas sėklas į vienodus gražius vokelius. Tačiau draugas būtų palikęs skirtingas pakuotes tyčia: ant jų užrašytos veislės ir surinkimo datos. Nepasiteiravusi padėjėja rizikuotų sumaišyti svarbią informaciją. Paklaususi, kokio darbo trūksta, galėtų išgirsti prašymą užrašyti augalų priežiūros pastabas ar sutvirtinti atsiklijavusią etiketę. Tuomet jos pastangos turėtų aiškią paskirtį. Draugui nereikėtų girti bereikalingo pertvarkymo vien todėl, kad jis atliktas geranoriškai. Abu galėtų susitarti, kurie užrašai turi likti vietoje ir ką galima pakeisti. Taip jos kruopštumas padėtų išsaugoti sėklų informaciją, o bendras pasiruošimas nereikalautų iš naujo rūšiuoti sumaišytų pakuočių. Klausimas šiuo atveju padėtų išvengti klaidos anksčiau, negu tektų ją taisyti.

Taigi prieš siūlant pagalbą svarbu išsiaiškinti poreikį, nes patogus mūsų sumanymas gali kitam netikti. Paklausdami pripažįstame žmogaus žinias apie savo situaciją. Tada galime susitarti dėl konkretaus darbo ir keisti planą, užuot laukę dėkingumo už bet kokį veiksmą.

Mokinės atvejis sukurtas: galimus veiksmus žymi tariamoji nuosaka. Jis paaiškina klausimo naudą įprastoje bendro darbo situacijoje. Redaguodamas patikrink, ar tavo pavyzdyje aišku, ką pasiteiravimas konkrečiai pakeistų.

Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Viso PUPP teksto minimumas – 200 žodžių. Šios mokomosios užduoties 250–300 žodžių ir keturių pastraipų modelis yra klasės rašymo atrama.

Iš viso – iki 30 taškų. Nurodyti maksimumai, šiam pavyzdžiui balai neskirti. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirto literatūros ar kultūros žinių pagrindo; sukurtas kasdienis atvejis padeda mokytis pagrindimo, bet pats savaime tokio įvertinimo negarantuoja.