Užduotis. Parašyk vieną argumentuotą pastraipą tema „Kodėl išankstinę nuomonę sunku pakeisti?“. Remkis Vingienės žodžiais apie Katrę ir jai prieštaraujančiu vyro atsakymu. Paaiškink, kaip tie patys darbai įgyja skirtingą vertę.

– Taigi taigi! Ką gi beišsiskyręs – tą pajuodėlę, didnosę, pataikūnę, valiūkę! – pakilo šaukti pati. – Išlepinta, išpustyta, išsirėdžiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. Negana į bažnyčią išsikvarkliuos, bet ir po namus išsipuošusi kaip pana. Eis šieno grėbti – kiklikėlis baltas, skepetėlė, prikyštėlė išdailinta su prosu. Ar ta kurią dieną bus šeimininkė? Visa iškyla, kad išeina su grėbleliu, o po namus, sako, nepasiima nė kokio darbelio, tik šlavinėtis, plovinėtis, tai įsės į stakleles, tai siuvinėlį nusitvers, vis niekniekius, o sunkaus darbo nė jokio. Tfu! tokios lengvadarbės neprašau! Man nereik cackų pacackų! man reik tokios purvabridės, kaip ir aš pati!

– Na, motin, ką tu čia pliauški? Kas gi tuos darbus nudirba? Juk Driežas kitos mergos nesamdo, Katrikė viena tėra; tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs.

– Ką čia man ginčiji, lygu aš nežinau. Mergos darbas darbui nelygu. Žiūrėk, pas juos ir namuose iššlavinėta, išdulkinta, tiek po vidų, tiek kiemelyje niekur šapelio, niekur sąšlavėlės, lovos pataisytos, baltitelės. Tokia pataikūnė kaip Katrikė tam ir gaišta. Motina dėta, leisčiau aš jai cackytis! Jau kad duočiau, pasiimtų ji darbą! Tėvas to nežiūri, pinigus tik kala ir kala; apkrovęs šimtais tą savo pajuodėlę, iškiš kam nors, apmaus dorą vaikį.

Šaltinis: Žemaitė, „Marti“, „Rytą giedra: autobiografija, apsakymai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 2005, p. 187–226; ištrauka pagal „Šaltinių“ tekstą.

Situacija. Jonas Vingis vadinamas ir Jonuku. Jo tėvai svarsto sūnaus vedybas su Driežo dukterimi Katre. Vingienė būsimos marčios darbus vertina pagal savo įsitikinimą, kokia turi būti šeimininkė.

Žodžiai. Kiklikėlis – liemenė; prikyštėlė – prijuostėlė; prosas – lygintuvas. Veikėjos užgaulūs apibūdinimai perteikia jos nusistatymą, o ne patikimą Katrės savybių sąrašą.

Kodėl išankstinę nuomonę sunku pakeisti?

Išankstinę nuomonę sunku pakeisti, kai žmogus kiekvieną naują žinią pritaiko jau turimam nusistatymui. Žemaitės „Marčioje“ Vingienė Katrės tvarkingumą paverčia įrodymu, kad ši esanti netikusi darbininkė. Pasak jos, mergina mėgsta „tik šlavinėtis, plovinėtis“, sėdėti prie audimo ar siuvinio. Žodis „tik“ sumenkina veiklą, nuo kurios priklauso namų švara ir buitis. Vyras prieštarauja klausimu „Kas gi tuos darbus nudirba?“ ir primena, kad Driežas kitos mergos nesamdo. Tai suteiktų pagrindą Katrę įvertinti iš naujo. Tačiau Vingienė dar kartą išvardija sutvarkytus namus ir švarią patalynę kaip nereikalingo gaišimo ženklus. Užuot patikrinusi sprendimą, ji pakeičia paties darbo vertinimą. Katrė turinti būti purvabridė kaip ji pati; kitoks elgesys iš anksto atmetamas. Taigi ginčą palaiko uždaras vertinimo matas: net akivaizdus darbštumo rezultatas negali jo pakeisti, nes šio rezultato Vingienė nenori pripažinti vertingu.

Pastraipa seka vieną mintį: nusistatymas apsaugo save nuvertindamas jam prieštaraujantį faktą.

Balso tikslumas. Apie Katrės tariamą tingėjimą kalba Vingienė. Pasakotojas šio vertinimo nepaverčia objektyvia tiesa. Vyras šioje vietoje pastebi prieštaravimą, bet tai dar neįrodo, kad visame kūrinyje jis elgiasi teisingai.

Vienos argumentuotos pastraipos įsivertinimas.

Viso PUPP darbo apimties ir taškų negalima taikyti šiai vienai mokomajai pastraipai.