Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ko reikia, kad sumanymas taptų veikiančiu daiktu?“. Remkis ištrauka ir konkrečiu įsivaizduotu darbo pavyzdžiu.

– Gaila, kad man pinigų mažoka! – atsiduso, man arčiau priėjus.

Atsisėdau netoliese ant skrynelės. Ant tos pat, kuria jis už malimą nuo kiekvieno atsemia sau sėlenų karvei. Tai jo išsiderėta. Klausau.

– Nevargintų manęs tas oro nepastovumas, jei jų daugiau turėčiau. Žinai, ką esu sugalvojęs? – klausia manęs Kuprelis linksmu nusišypsojimu, kiek pasididžiuodamas. – Aš sugalvojau tokį įrengimą, kuris, geram vėjui esant ir malūnui veikiant, sutaupytų visą energijos perteklių, kuris šiaip niekais nueina. Tas įrengimas kiek komplikuotas, bet nėr brangus, jogi veikimas, mano apskaičiavimais, bus didelis. Mažam vėjui ar jo kokį laiką ir visai nesant, mano malūnas vis viena suksis man tinkamu greitumu. Aš, metais dirbdamas, suradau praktišką galimybę energijos perteklių surinkti ir jį kokį laiką sutaupyti. Tu nesi technikas, bet gali suprasti, kad tai yra elektriškas mechaniškas įrengimas. Gaila, ir Sargautas nieko technikoje nesupranta. Šiaip jis geras žmogus ir galėtų man pinigų kiek paskolinti. Jų man ne tiek daug ir trūksta.

Sargautas yra įdomus ir keistas žmogus. Jis niekuomet neduos pinigų reikalui, kurio jis pats visiškai nepermanytų. Jis nemėgsta ir mažiausių abejonių.

– Gal tau braižinius parodyti?

Atneša Kuprelis kelis lapus braižinių. Atlikti lyg kokio inžinieriaus. Švarūs, raiškūs. Mane apima tikrai nuoširdus nuostabumas, aš stengiuos suprasti, bet man sunku. Aš tik stebėtis galiu.

Kuprelis aiškina ilgai, gyvai, pasitenkinęs, įsitikinęs.

– Aš suradau naują, ilgai tveriantį mechaniškos pajėgos efektą. Aš žinau būdą sustabdyti elektros pajėgos išsieikvojimą. Bet visa tai reikia įrodyti gyvais, išeksperimentuotais pavyzdžiais. Kitaip vargiai ir tikri inžinieriai patikės. Stoka pinigų... – Apniuko Kuprelio veidas. Suvyniojo braižinius, nunešė kur, rūpestingai paslėpė.

– Na nieko, – sugrįžo Kuprelis. – Gal prisikasiu kuomet prie daugiau pinigų.

Šaltinis: Ignas Šeinius, „Kuprelis“, pagal „Raštai I“, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001; „Šaltinių“ PDF atranka, VII skyrius, PDF p. 7, vientisa skyriaus dalis.

Situacija ir žodžiai. Malūnininkas Olesis, vadinamas Kupreliu, pasakoja klausytojui apie sumanytą energijos kaupimo įrenginį. Braižiniai – brėžiniai; išeksperimentuoti – bandymais patikrinti; sėlenos – malant atskiriamos grūdų luobelių dalys. Sargautas šiame pokalbyje nedalyvauja. Pateikta vientisa VII skyriaus dalis; veikiantis įrenginys joje dar neparodomas. Leidinio žodžių formos paliktos, atskirti tik dokumentuoti trys sulipę junginiai.

Ko reikia, kad sumanymas taptų veikiančiu daiktu?

Sumanyti naudingą daiktą ir jį pagaminti yra skirtingi darbo etapai. Idėjai reikia vaizduotės, o veikiančiam daiktui – medžiagų, žinių ir bandymų. Kartais žmogus jau aiškiai mato būsimo darbo paskirtį, tačiau dar negali parodyti rezultato. Todėl kūrybinis pasitikėjimas turi būti siejamas su galimybe sumanymą patikrinti.

Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ ištraukoje malūnininkas rodo energijos kaupimo įrenginio brėžinius. Jis norėtų, kad malūnas galėtų veikti ir susilpnėjus vėjui. Aiškūs, švarūs brėžiniai nustebina pasakotoją, tačiau šis pripažįsta techninio sumanymo iki galo nesuprantąs. Kuprelis pats pasako, kad jo teiginius reikia įrodyti bandymais. Vadinasi, veikėjas žino, jog įsitikinimo dar nepakanka. Pristigus pinigų, brėžiniai suvyniojami, o veidas apniunka. Šis veiksmas parodo, kaip galimybė dirbti priklauso ir nuo turimų išteklių. Ištraukoje įrenginys dar nepastatytas ir neišbandytas, todėl matome prasmingą pastangą bei neužbaigtą darbą. Kuprelio noras kurti išlieka, tačiau jam reikia sąlygų žengti toliau.

Panašią darbo eigą galime įsivaizduoti mokinei sumanius klasės augalų laistymo įrenginį. Ji nupiešia, kaip vanduo iš butelio turėtų pasiekti žemę, ir paaiškina draugams, kuo tai būtų naudinga. Vis dėlto piešinys dar neparodo, kiek vandens ištekės. Pasitarusi su mokytoja, mokinė paruoštų mažą bandymą, stebėtų jo trukmę ir užrašytų rezultatus. Jeigu vanduo išbėgtų per greitai, galėtų keisti vieną detalę ir mėginti iš naujo. Pirmas netikęs bandymas suteiktų žinių apie tai, ką taisyti. Tam reikėtų laiko ir tinkamų priemonių. Taip idėja pamažu būtų tikrinama, o apie veikimą leistų spręsti stebimas rezultatas.

Taigi sumanymui įgyvendinti svarbūs ir žmogaus gebėjimai, ir darbo sąlygos. Kuprelio brėžiniai rodo kūrybingumą, bet palieka bandymų bei lėšų klausimą. Įsivaizduotos mokinės veikloje šiuos etapus atskleidžia piešinys, mėginimas ir jo taisymas. Veikiantis daiktas atsiranda tuomet, kai sumanymą galima tikrinti ir tobulinti.

Pirma dėstymo pastraipa aiškina, ką Kuprelis jau parengė ir ko dar negali parodyti. Antra išplėtoja kitą situaciją: kaip nedideliame projekte būtų tikrinamas sumanymas. Mokinio laistymo projektas įsivaizduotas; tai ne ištraukoje aprašyto techninio įrenginio schema ar jo veikimo patvirtinimas.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.