Język litewski · Klasa 9

Pastraipa

Kaip teatro sąvoka atskleidžia motinos rūpestį?

8 min

Giedra Radvilavičiūtė „Protas ir jausmai. Tekstai ir tėvai“

8 min

Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip teatro sąvoka atskleidžia motinos rūpestį?“ Paaiškink, kaip pasakotoja susieja tėvo aiškinamą sąvoką, motinos kelionę ir vaiko džiaugsmą. Aptark bent vieno pasikartojančio žodžio reikšmę.

Prieš daugelį metų motina, iš pradžių irgi logiškai, bandė išsiaiškinti procesą, kaip šeimos draugai virsta šeimos nariais. Tada ji su tėvu jau pykosi. Ačiū Dievui, ne dėl pinigų. Abu buvo ne materialistai. Motina - logiška. Tėvas - jausmingas ir jautrus, (Menui.) Vienąkart motina, aplankiusi mane, grįžo namo pas tėvą iš Anykščių. Ten aš gyvenau pas senelius ir tada sirgau skarlatina. Močiutė - kad vaikui negadintų akių - lempą uždengė plona vilnone skara. Žiūrėdavau į gyslelėmis sutrūkinėjusį lubų tinką ir iš tų ornamentų susidėstydavo senukų portretai. Dažniausiai įsivaizduojamo Dievo. (Tada dar tikrai žinojau, kad jis yra.) Antrame aukšte tebegyveno sovietų valdžios suleisti kagėbistai, atėmę iš senelio pusę namo. Bet jis tos valdžios nekentė ir anksčiau, ne dėl pragmatinių priežasčių, dėl ideologinių. Su tais karininkais apačioj jis kartais išgerdavo butelį degtinės. Kai jie išeidavo, senelis uždarydavo langines ir klausydavo laidos iš Amerikos. Ji prasidėdavo sakiniu „Amerikos balsas kalba iš Vašingtono“. Kas yra Pentagonas, jis man išaiškino jau daug vėliau, kai buvau ketvirtoje klasėje. Apie politiką kalbėdavo net tada, kai skiepydavo sode medžius, keikdamasis, kokie dabar durni vaikai, neskiria kriaušės skiepo nuo obels. Kai jis mirė, ligoninėj paėmiau jo daiktus. Piniginėje buvo laikraščio iškarpa apie Izraelio karą su arabais. (Dabar, po daugelio metų, būčiau radusi tą patį, nors per tą laiką įvyko daug svarbių strategų derybų.)

Grįžusi tada iš Anykščių motina rado tėvą lovoje su kailiniais, skaitantį K. Stanislavskį. Krosnies jis paprastai nekurda-vo net žiemą. Keptuvės taukuose, kaip rudeniniame leduke lapai, buvo sustingę svogūnai. Tėvas motinai ėmė pasakoti, kas tai yra „sverchzadačia“. Kiekviena spektaklio scena, sakinys, intonacija ir judesys turi tarnauti galutiniam tekstui kaip vasalai. Kitaip spektaklio struktūra suirs. Scenoje nieko negali būti atsitiktinio. „Tu įsivaizduoji, kaip tai sunku padaryti?“ Motina klausė ir staiga prisiminė, kad nenuvežė man vitaminų. Pamatė juos dabar ant spintelės kambary. Labai skubėjo į darbą, paskui, pusę pirmos, po naktinės pamainos stoties restorane, kuriame dirbo, įsėdo į traukinį. Prekinį. Šilumvežyje mašinistas pasodino ją ant mažos kėdelės ir važiuodama ji žiūrėjo, kaip iš šviesos išnyra traukinio bėgiai. Traukinys važiuodavo tada labai siaurais bėgiais. Dabar net bandoma tuos „siaurukus“ atgaivinti. Tai įmanoma, bet tik emocinėje atmintyje. Motinos plaukai traukinyje dar tebekvepėjo aliejuje verdamomis spurgomis. Vienas rusas geležinkelio stotyje (tais laikais, kaip ir daugelis žmonių, laukiantis traukinio į šviesų rytojų) paklausė, kuo ji dažo plaukus, kad jie juodi kaip anglis. Motina nežiūrėdama į jį atsakė: „Batų tepalu“. Visai nemokėjo koketuoti ir, deja, tai yra paveldima. Paskui, pritardama tėvui dėl Stanislavskio (nors jis aiškiai matė, kad ji nesiklauso), prisiminė, kaip aš apsidžiaugiau ja it fantomu Anykščiuose. Rytą virtuvėje pamačiau gauruotus kailinius ir rezginę neįtikėtinai didelių apelsinų. Tas mano džiaugsmas buvo paskutinės jos darbo savaitės „sverchzadačia“. Kiekvienas tos savaitės darbas, veiksmas, net kai kurios Švelnios tėvui skirtos intonacijos turėjo tarnauti naktiniam penktadienio prekinio traukinio reisui į Anykščius kaip vasalai. Kitaip kelionė būtų suirusi. Ar neįvykusi iš viso.

Paskui tėvai ėmė gyventi skirtinguose butuose. Senelis žadėjo duoti tėvui į snukį, bet susilaikė (irgi ne dėl pragmatinių, dėl ideologinių priežasčių, manė, kad tėvai dar gyvens). Oficialiai jie išsiskyrė po trejų metų. Motina išplaukė iš sudėtingos emocinės situacijos ne tekstais, bet vaikais ir plaustais. Plaustais kurį laiką jai buvo draugės. Ypač - Janė. Ji rūkydavo nuomojamo mūsų buto virtuvėje ir besąlygiškai palaikydavo motiną. „Užmiršk tu jį. Jis primena Chlestakovą iš Revizoriaus. Visą gyvenimą tau meluoja. Vakar sutikau jį su merga autobuse ir tiesiai paklausiau, kas ji tokia. Jis sako - renku charakterius spektakliui. Bet neištikimas jis bus tau ne tada, kai tu rasi jį su kita moterim lovoj ar kai jis dar kartą nepaims vaiko iš darželio, bet tada, kai jis tau nustos pasakoti apie darbą. Susižiedavęs su Stanislavskiu. Tavo gyvenimo prasmė bus vaikai. Jie - visi vienodi. Pataikavimą priima kaip normą. Ar tau nė kiek neatsibodo daryti „rolmopsus“ jo saviveiklinių spektaklių premjeroms?“ Kai motina jau ėmė galėti gyventi negalvodama apie skyrybas, vieną kartą 6 val. ryto pamatė Janę, išeinančią iš tėvo nuomojamo buto. Patinusiu nubučiuotu veidu. Laimingą. Įsimylėjusią. Tikriausiai ir mylimą. Nes tėvas buvo jausmingas žmogus. Menui. (Arba gyvenimui kaip menui.) Abi apsimetė, kad viena kitos nemato. Bet motina žinojo, ką Janė būtų sakiusi, jei ką būtų sakiusi iš viso: „Aš nežinau, kaip šioje sudėtingoje emocinėje jūsų gyvenimo situacijoje turėčiau elgtis teisingai ir sąžiningai. Kaip liūdna, kad suiro toks gražus mūsų santykių žemėlapis“. Ar kaip nors panašiai.

Šaltinis: Giedra Radvilavičiūtė, „Protas ir jausmai. Tekstai ir tėvai“, rinkinyje „Suplanuotos akimirkos“. Vartotojo pateiktas LNB EPUB; jo antraštėje nurodyta: Baltos lankos, Vilnius, 2004; skaitmeninimo projekto kreditas –2013.

Kontekstas. Pasakotoja, pati auginanti dukterį, svarsto emocinės atminties ir rašymo ryšį. Šiame fragmente ji grįžta prie vaikystės ir tėvų santykių. Motinos, tėvo ir Janės poelgiai pateikiami per jos prisiminimą bei vertinimą.

Žodžiai. „Sverchzadačia“ – čia tėvo aiškinamas pagrindinis spektaklio sumanymas, kuriam turi tarnauti visos detalės; pasakotoja šią mintį pritaiko motinos kelionei. Rezginė – tinklinis krepšys; fantomas – šmėkla, netikėtas reginys; rolmopsai – silkių suktinukai. Išlaikytos pateikto EPUB formos, įskaitant „nekurda-vo“ ir „Švelnios“ sakinio viduryje; jų šaltinio tekste netaisome.

2 min

1 variantas

2 min

Kaip teatro sąvoka atskleidžia motinos rūpestį?

Giedros Radvilavičiūtės esė „Protas ir jausmai. Tekstai ir tėvai“ teatro sąvoka „sverchzadačia“ atskleidžia motinos rūpesčio tikslą. Tėvas aiškina, kad visos spektaklio detalės turi tarnauti galutiniam sumanymui. Motinos dėmesys tuo metu nukrypsta į namuose likusius vitaminus. Jos mintis susijusi su sergančiu vaiku, o pasakojimas persikelia į naktinę kelionę. Po darbo restorane ji važiuoja prekiniu traukiniu į Anykščius. Nuovargį ir darbą primena plaukuose išlikęs spurgų kvapas. Vaiko atmintyje išlieka rytą pamatyti gauruoti kailiniai ir neįtikėtinai dideli apelsinai. Taip artumas perteikiamas per konkrečius daiktus ir pojūčius. Vėliau pasakotoja savo džiaugsmą pavadina motinos darbo savaitės „sverchzadačia“. Šis perėjimas padeda iš naujo įvertinti kasdienius darbus. Atrodę atskiri, jie susiejami su kelione pas dukterį. Pakartotas žodis „vasalai“ sujungia tėvo aiškinimą apie spektaklį ir motinos pastangas. Tą patį minties principą pasakotoja atpažįsta gyvenime: veiksmų reikšmė išryškėja, kai matome, kam jie skirti. Kelionės prisiminimas suteikia teatro terminui emocinio svorio. Pasakotojos gretinimas leidžia vaiko džiaugsmą laikyti tokiu pat svarbiu tikslu, kokiu tėvui yra vientisas spektaklis. Taip teatro sąvoka leidžia įvertinti motinos triūsą: už ryto džiaugsmo yra jos laikas, nuovargis ir pasiruošimas.

2 min

Kaip nagrinėti pateiktą tekstą

2 min

Pastraipa tiria vienos sąvokos perkėlimą iš meno į šeimos gyvenimą. Svarbu parodyti, kaip tą ryšį sukuria pasakojimo eiga ir pasikartojanti raiška.

Fragmento detalė Kaip ji kuria prasmę
Tėvas aiškina, kad spektaklio detalės tarnauja galutiniam tekstui Įvedamas principas, siejantis atskirus veiksmus su vienu sumanymu
Motina prisimena namuose likusius vitaminus Klausydamasi ji galvoja apie vaiką; apie vėlesnį vitaminų pristatymą nepasakojama
Naktinis reisas ir spurgomis kvepiantys plaukai Darbas ir kelionė tampa konkrečiomis rūpesčio aplinkybėmis
Ryto kailiniai ir neįtikėtinai dideli apelsinai Vaiko džiaugsmą ir netikėtą motinos artumą išsaugo pojūčių atmintis
Vaiko džiaugsmas pavadinamas motinos savaitės „sverchzadačia“ Teatro sąvoka padeda suprasti kasdienės pastangos tikslą
Abiejose situacijose pakartojamas „vasalai“ Žodis susieja du epizodus: kalbėjimą apie spektaklį ir prisimenamus motinos darbus

Paskutinėje šaltinio pastraipoje Janės palaikymą motinai pakeičia kitokia jos elgesio patirtis. Baigiamoji replika yra įsivaizduojama: moterys apsimeta viena kitos nematančios. Tai galima kita analizės kryptis; ši pastraipa nuosekliai nagrinėja motinos kelionei pritaikytą teatro sąvoką.

Redagavimo veiksmas. Susirask žodį „vasalai“ abiejose šaltinio vietose. Prie kiekvienos užrašyk, kokie veiksmai ir kokiam tikslui tarnauja. Patikrink, ar tavo tekste po šio sugretinimo paaiškinta, kaip pasikeičia požiūris į motinos savaitę.

2 min

Vertinimo lentelė

2 min

Šios vienos mokomosios pastraipos savikontrolė. 170–195 žodžių apimtis skirta šiai užduočiai; viso PUPP darbo taškai ir apimties nuoskaitos čia netaikomi.

Ką tikrinti Veiksmas savo pastraipoje
Pagrindinė mintis Pažymėk, ką teatro sąvoka padeda suprasti apie motinos pastangas.
Sąvokos prasmė Rask tėvo aiškinimo ir pasakotojos pritaikymo skirtumą. Ar aišku, kaip jie susiję?
Pasikartojimas Pabrauk žodį „vasalai“ ir sakinį, kuriame paaiškini jo pasikartojimo paskirtį.
Konkreti detalė Ar kvapas, kelionė arba ryto daiktai turi paaiškintą ryšį su vaiko džiaugsmu?
Pasakojimo tikslumas Ar kelionės prisiminimo nepaverčiau nauju reisu pristatyti vitaminų, kurio tekstas neparodo?
Išplėtota mintis Patikrink, ar pastraipa grįžta prie tos pačios sąvokos, o ne pereina prie bendro svarstymo apie visas motinas.
Raiška Ar atskiriu vaikystę prisimenančią pasakotoją, jos motiną ir apie teatrą kalbantį tėvą?

Ostatnia edycja: październik 22, 2026