Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip pabaigos kontrastas atskleidžia kalbančiojo būseną?“ Remkis visa pirmąja ciklo „Vizijos“ dalimi. Paaiškink, kaip regėjimo ramybę pakeičia paskutinės dvi eilutės ir kuo tai susiję su eilėraščio pradžia.

Kai išbundu vidunakty klaikiam ir ima širdį plakti,
O smilkiniais tiksent kančia,
Vėl pamiršti vaizdai lyg pelkių šviesos rudeninę naktį
Praeina pro mane.

Ir aš matau gimtinį šiaurės kelią
Į saule degančius namus...
Ten pats vidudienis. Mergaitė skambina pietums varpeliais,
O jų skambėjimas toks linksmas ir saldus.

Tokia tyla! Ji lyg kančios pribrendęs lašas
Į kaitrą sunkias pamažu.
O saulės spinduliai ant klevo lapų laša
Ir lyg medus nutyška ant šakų.

Bet vakaruos antai jau temsta skliautas,
Kažkur toli dundėjimus girdžiu.
Ateina vandenys ant medžių kritusių šviesų nuplauti
Ir atgaivint laukų.

Po orą vaikosi perkūnijos oželiai,
Ištiesę giedančius sparnus;
Gėlės taurėj miegojęs vėjas keliasi,
Ir ima medžiai bust.

Ir jau pirmi lašai šiušena lapais -
Gainioja viesulas liūtis sodrias.
O nuo stogų tartum mergaitės čiurkšlės plepa,-
Upeliai sriūva į valkas.

Melsvi žaibai vagoja skliautus, dunda debesys ir šniokščia žemė,
Ir nebaigia trenksmai aidėt...
Bet pamažėl prašvinta pašaliai sutemę,
Ir audros tyla tartum vandenų išsekusi versmė.

Iš debesies suspindi saulė vėl, ir vyturėliai juokias.
Rasotom pievom atbrenda pavakarys;
Ir ežero melduos pablūdusios lakštutės suokia,
Ir garsina sodus strazdų daina skambi...

Greit vakaras. Iš lauko grįžta tėvas į namus, kiemu atbėga šunes,
O vakarienės dūmai iš raudono kamino jau driekias pažemiais,
Linguoja vėjas obelų viršūnėm,
Ir krypstančių langų stikluos jau paskutinės šviesos baigia žaist.

Ramu jau tėviškėj. Mėnulis pro klevus į kiemą žiūri;
Naktis graži ir dieviškai skaisti.
Tik pas mane tamsus vidunaktis, tik pelenuos maža ugnelė gūri,
Ir baisiai daužosi širdis.

Šaltinis: Vytautas Mačernis, „Vizijos“, „Pirmoji“. Vartotojo pateikta 10 p. skaitmeninė PDF kopija, p. 1–2; spaudinio metai ir leidėjas kopijoje nenurodyti.

Žodžiai. Vizija – vaizduotėje iškylantis regėjimas. Valkos – lietaus vandens balos. „Perkūnijos oželiai“ – paukščiai perkūno oželiai, skrydžiu skleidžiantys mekenimą primenantį garsą. „Gūri“ siejamas su tarmišku „gūrėti“ – kiurksoti, tūnoti; eilėraštyje taip nusakoma pelenuose likusi maža ugnelė.

Kaip pabaigos kontrastas atskleidžia kalbančiojo būseną?

Mačernio ciklo „Vizijos“ pirmosios dalies pabaigoje ramios tėviškės ir nerimstančio kalbančiojo kontrastas parodo, kad regimas namų pasaulis nesutampa su jo dabartine savijauta. Prieš paskutinį posmą iš lauko grįžta tėvas, kiemu atbėga šunys, driekiasi vakarienės dūmai. Šios kasdienės detalės sukuria laukiamos bendrystės įspūdį. Po lietaus vėl pasirodžiusi saulė ir paukščių balsai taip pat leidžia pajusti gamtos nurimimą. Naktis namų vaizde pavadinama gražia ir skaisčia. Tačiau žodžiai „Tik pas mane“ staiga atskiria kalbančiojo erdvę nuo regėtos tėviškės. Kartojamas „tik“ sustiprina šį atsiskyrimą, o tamsus vidunaktis primena pirmąją eilutę, kurioje jis išbunda kamuojamas širdies plakimo. Taip pabaiga grąžina prie pradinės būsenos ir sudaro kompozicinį žiedą. Per visą vaizduotėje prabėgusią dieną išorės paveikslas pasikeitė, bet kalbančiojo nerimas liko. Nedidelė ugnelė pelenuose dar išsaugo šviesos ženklą, tačiau šalia jos vėl stipriai daužosi širdis. Todėl vien šviesių namų detalių neužtektų išvadai apie laimingą eilėraščio baigtį. Kontrastas leidžia kartu matyti kalbančiojo artumą gimtinei ir skaudų jo paties atskirumą. Tėvas priklauso regėjimui, tad jo sugrįžimo negalima laikyti tuo metu įvykusiu susitikimu su kalbančiuoju. Paskutiniai žodžiai išlaiko dviejų patirčių neišspręstą įtampą.

Pastraipa aiškina vieną pabaigos poveikį. Namų ir gamtos detalės sukuria ramybės lūkestį, o paskutinės dvi eilutės priverčia jį patikslinti.

Redaguok. Sugretink pirmą ir paskutinį savo aiškinimo sakinius. Abu turi atsakyti apie kalbančiojo būseną. Jei parašei, kad po audros nurimsta ir jis, patikrink paskutines dvi eilutes.

Vienos 170–195 žodžių mokomosios pastraipos savitikra. Viso PUPP kuriamo teksto minimumas ir bendri egzamino taškai šiai pastraipai netaikomi.