Język litewski · Klasa 9

Pastraipa

Kaip pabaigos kontrastas atskleidžia kalbančiojo būseną?

4 min

Vytautas Mačernis „Vizijos. Pirmoji“

4 min

Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip pabaigos kontrastas atskleidžia kalbančiojo būseną?“ Remkis visa pirmąja ciklo „Vizijos“ dalimi. Paaiškink, kaip regėjimo ramybę pakeičia paskutinės dvi eilutės ir kuo tai susiję su eilėraščio pradžia.

Kai išbundu vidunakty klaikiam ir ima širdį plakti,
O smilkiniais tiksent kančia,
Vėl pamiršti vaizdai lyg pelkių šviesos rudeninę naktį
Praeina pro mane.

Ir aš matau gimtinį šiaurės kelią
Į saule degančius namus...
Ten pats vidudienis. Mergaitė skambina pietums varpeliais,
O jų skambėjimas toks linksmas ir saldus.

Tokia tyla! Ji lyg kančios pribrendęs lašas
Į kaitrą sunkias pamažu.
O saulės spinduliai ant klevo lapų laša
Ir lyg medus nutyška ant šakų.

Bet vakaruos antai jau temsta skliautas,
Kažkur toli dundėjimus girdžiu.
Ateina vandenys ant medžių kritusių šviesų nuplauti
Ir atgaivint laukų.

Po orą vaikosi perkūnijos oželiai,
Ištiesę giedančius sparnus;
Gėlės taurėj miegojęs vėjas keliasi,
Ir ima medžiai bust.

Ir jau pirmi lašai šiušena lapais -
Gainioja viesulas liūtis sodrias.
O nuo stogų tartum mergaitės čiurkšlės plepa,-
Upeliai sriūva į valkas.

Melsvi žaibai vagoja skliautus, dunda debesys ir šniokščia žemė,
Ir nebaigia trenksmai aidėt...
Bet pamažėl prašvinta pašaliai sutemę,
Ir audros tyla tartum vandenų išsekusi versmė.

Iš debesies suspindi saulė vėl, ir vyturėliai juokias.
Rasotom pievom atbrenda pavakarys;
Ir ežero melduos pablūdusios lakštutės suokia,
Ir garsina sodus strazdų daina skambi...

Greit vakaras. Iš lauko grįžta tėvas į namus, kiemu atbėga šunes,
O vakarienės dūmai iš raudono kamino jau driekias pažemiais,
Linguoja vėjas obelų viršūnėm,
Ir krypstančių langų stikluos jau paskutinės šviesos baigia žaist.

Ramu jau tėviškėj. Mėnulis pro klevus į kiemą žiūri;
Naktis graži ir dieviškai skaisti.
Tik pas mane tamsus vidunaktis, tik pelenuos maža ugnelė gūri,
Ir baisiai daužosi širdis.

Šaltinis: Vytautas Mačernis, „Vizijos“, „Pirmoji“. Vartotojo pateikta 10 p. skaitmeninė PDF kopija, p. 1–2; spaudinio metai ir leidėjas kopijoje nenurodyti.

Žodžiai. Vizija – vaizduotėje iškylantis regėjimas. Valkos – lietaus vandens balos. „Perkūnijos oželiai“ – paukščiai perkūno oželiai, skrydžiu skleidžiantys mekenimą primenantį garsą. „Gūri“ siejamas su tarmišku „gūrėti“ – kiurksoti, tūnoti; eilėraštyje taip nusakoma pelenuose likusi maža ugnelė.

2 min

1 variantas

2 min

Kaip pabaigos kontrastas atskleidžia kalbančiojo būseną?

Mačernio ciklo „Vizijos“ pirmosios dalies pabaigoje ramios tėviškės ir nerimstančio kalbančiojo kontrastas parodo, kad regimas namų pasaulis nesutampa su jo dabartine savijauta. Prieš paskutinį posmą iš lauko grįžta tėvas, kiemu atbėga šunys, driekiasi vakarienės dūmai. Šios kasdienės detalės sukuria laukiamos bendrystės įspūdį. Po lietaus vėl pasirodžiusi saulė ir paukščių balsai taip pat leidžia pajusti gamtos nurimimą. Naktis namų vaizde pavadinama gražia ir skaisčia. Tačiau žodžiai „Tik pas mane“ staiga atskiria kalbančiojo erdvę nuo regėtos tėviškės. Kartojamas „tik“ sustiprina šį atsiskyrimą, o tamsus vidunaktis primena pirmąją eilutę, kurioje jis išbunda kamuojamas širdies plakimo. Taip pabaiga grąžina prie pradinės būsenos ir sudaro kompozicinį žiedą. Per visą vaizduotėje prabėgusią dieną išorės paveikslas pasikeitė, bet kalbančiojo nerimas liko. Nedidelė ugnelė pelenuose dar išsaugo šviesos ženklą, tačiau šalia jos vėl stipriai daužosi širdis. Todėl vien šviesių namų detalių neužtektų išvadai apie laimingą eilėraščio baigtį. Kontrastas leidžia kartu matyti kalbančiojo artumą gimtinei ir skaudų jo paties atskirumą. Tėvas priklauso regėjimui, tad jo sugrįžimo negalima laikyti tuo metu įvykusiu susitikimu su kalbančiuoju. Paskutiniai žodžiai išlaiko dviejų patirčių neišspręstą įtampą.

2 min

Kaip nagrinėti pateiktą tekstą

2 min

Pastraipa aiškina vieną pabaigos poveikį. Namų ir gamtos detalės sukuria ramybės lūkestį, o paskutinės dvi eilutės priverčia jį patikslinti.

Teksto atrama Ką paaiškina pastraipa
Tėvas, šunys, vakarienės dūmai Regėjime numanomas bendras vakaras; dabartinis susitikimas nepatvirtintas
Po audros sugrįžusi saulė ir paukščiai Gamta nurimsta per regėjime prabėgusią dieną
Graži ir skaisti naktis Paskutinio posmo pradžia pratęsia šviesų tėviškės vaizdą
„Tik pas mane“ ir pasikartojantis „tik“ Kalbančiojo savijauta atskiriama nuo regėto pasaulio
Vidunaktis ir širdies plakimas pradžioje bei pabaigoje Kompozicinis žiedas grąžina į neišnykusį nerimą
Maža ugnelė pelenuose Išlikęs šviesos ženklas nepanaikina šalia pasakomo stipraus plakimo

Redaguok. Sugretink pirmą ir paskutinį savo aiškinimo sakinius. Abu turi atsakyti apie kalbančiojo būseną. Jei parašei, kad po audros nurimsta ir jis, patikrink paskutines dvi eilutes.

1 min

Vertinimo lentelė

1 min

Vienos 170–195 žodžių mokomosios pastraipos savitikra. Viso PUPP kuriamo teksto minimumas ir bendri egzamino taškai šiai pastraipai netaikomi.

Patikra Ką atlikti savo pastraipoje
Teiginys Įvardyk, kurių dviejų patirčių skirtumą aiškini.
Atramos Prie ramybės įspūdžio pateik namų ar gamtos detalę.
Kontrastas Paaiškink žodžių „Tik pas mane“ paskirtį, neapsiribok jų pacitavimu.
Kompozicija Susiek pasikartojantį vidurnaktį ir širdies plakimą pradžioje bei pabaigoje.
Regėjimo ribos Ar tėvo sugrįžimas nevirto išgalvotu dabartiniu susitikimu?
Išvada Ar mažą ugnelę aptari drauge su paskutiniu sakiniu apie nerimą?
Kalba Patikrink citatų skyrybą ir tai, kam priklauso kiekviena aptarta būsena.

Ostatnia edycja: październik 23, 2026