Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip kartojimas atskleidžia vaiko laukimą?“. Paaiškink klasės draugui, kaip konkrečios teksto detalės pagrindžia tavo teiginį.

Artėjo Naujieji metai. Nika tėčiui nupiešė piešinį. Namą, pakankamai didelį, kad jame užtektų vietos visiems penkiems. Prie namo būdoje šuo, o toliau pievoje ganosi karvės. Namą supa žydintis gėlynas, sode keroja obelys. Žmonių lauke nebuvo, visi juk viduje, pietauja prie apskrito medinio stalo.

Bet tėvas per šventes neatvažiavo.

Man reikia piešti daugiau, pagalvojo Nika. Kad būtų ką parodyti. Gal jam patiks. Gal manimi didžiuosis. Gal atvažiuos. Ji pripiešė kalnus akvarelės, tada ėmėsi kreidelių, nors jas ir slapta niekino. Spalvos juk turėjo būti ryškios, klykiančios, deginančios. Flomasteriais piešė ant tapetuotų sienų, pirštu – ant aprasojusių vonios plytelių, nagu – ant užšalusio lango, pagaliu – ant žemės, džiūstančios po lietaus, bato nosimi – šviežiai iškritusiame sniege.

Tėvas pasirodė vasario pabaigoje, kai eglutė buvo nupuošta, spygliai nubyrėję ir sušluoti, o žaisliukai sudėti į dėžę ir išnešti į rūsį. Kambarys išklijuotas naujais tapetais, o piešiniai ant užšalusio lango nutirpę.

Šaltinis: Akvilina Cicėnaitė, „Tylos istorija“, Vilnius: Alma littera, 2017; pateikto NŠA užduoties PDF p. 2.

Nika ilgisi vis rečiau pasirodančio tėvo ir ruošia jam piešinius. Pateikta vientisa romano dalis apie jos laukimą. Nupieštas namas ir jame pietaujanti šeima priklauso mergaitės vaizduotei.

Kaip kartojimas atskleidžia vaiko laukimą?

Akvilinos Cicėnaitės romano „Tylos istorija“ ištraukoje kartojimas parodo, kaip Nika mėgina priartinti laukiamą susitikimą su tėvu. Piešinyje ji sutalpina visą šeimą: namas pakankamai didelis penkiems žmonėms, visi pietauja viduje. Šis vaizdas išreiškia trokštamą artumą. Tačiau po jo eina trumpas sakinys, kad tėvas per šventes neatvažiavo. Pasikartojantis „Gal“ sujungia mergaitės viltis: piešiniai patiks, tėvas didžiuosis ir pagaliau atvyks. Kiekvienas naujas spėjimas skatina dar daugiau piešti. Vis kitų piešimo paviršių išvardijimas, nuo sienų iki sniego, parodo, kiek vietos šis laukimas užima kasdienybėje. Tėvas pasirodo jau po švenčių, kai piešiniai ant lango nutirpę. Taip pasikartojanti pastanga susiduria su laiku, kurio mergaitė negali valdyti. Kūryba tampa jos bandymu išlaikyti ryšį, nors piešiniai neužtikrina tėvo atvykimo.

Pastraipa seka piešimo ir laukimo ryšį. Bendros šeimos vaizdas atskiriamas nuo tikro atvykimo, o kartojamas Gal ir piešimo vietų sąrašas paaiškina mergaitės pastangų stiprėjimą.

Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.

110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.