Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip mažas gestas parodo pagarbą kito norui?“. Aiškink, kaip konkrečios teksto detalės pagrindžia tavo teiginį.

Miuleris kiša daiktus į palovį. Kemerichas vėl pradeda kalbėti apie laikrodį. Kaip čia jį nuraminus nesukeliant įtarimų?

Miuleris išlenda iš palovio su pora lakūnų batų. Tai puikūs angliški batai iš minkštos, geltonos odos, aulai iki kelių, iki pat viršaus suvarstomi,— kiekvienas tokių norėtų. Miuleris negali jais atsigėrėti, jis prideda jų padus prie savo gremėzdiškų batų padų ir klausia:

— Francai, ar tu juos imsiesi?

Mes visi trys galvojame tą patį: net jeigu jis ir pasveiks, jam tereikės vieno bato, vadinasi, jie nereikalingi jam. O dabar tiesiog baisiai gaila, kad jie liks čia: juk vos tik jis numirs, tuoj juos nudžiaus sanitarai.

Miuleris dar kartą klausia:

— O gal tu juos paliksi čia?

Kemerichas nenori. Tai geriausi jo daiktai.

— Mes galėtume juos iškeisti į ką nors,— vėl pasiūlo Miuleris,— čia, fronte, tokie dalykai labai reikalingi. Tačiau Kemerichas neperkalbamas. Aš užminu Miuleriui ant kojos; jis nenoromis kiša gražiuosius batus po lova.

Šaltinis: Erichas Marija Remarkas, „Vakarų fronte nieko naujo“, I skyrius, iš vokiečių kalbos vertė Jonas Kabelka; vartotojo pateikta 2005 m. skaitmeninė kopija, kurioje nurodytas 1960 m. leidimas, PDF p. 12.

Situacija. Sunkiai sužeistas Francas Kemerichas guli lauko ligoninėje. Pasakotojas Paulius Boimeris jau žino, kad draugas nebeturi pėdos. Kemerichą kartu lanko Miuleris ir Albertas Kropas. Pateikta vientisa I skyriaus dalis apie Kemericho daiktus ir Miulerio prašymą. Skaitmeninės kopijos perrinkimo klaidos sutvarkytos, išlaikant šio liudijimo vertimo redakciją.

Kaip mažas gestas parodo pagarbą kito norui?

Ericho Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ištraukoje Pauliaus gestas sustabdo spaudimą sužeistam draugui. Miuleris susižavi Kemericho batais ir jų padus palygina su savo nepatogiu apavu. Detalus minkštos odos ir suvarstomų aulų aprašymas leidžia suprasti, kodėl jis jų trokšta. Tačiau Kemerichas batų atiduoti nenori. Jo atsisakymą Miuleris mėgina pakeisti nauju siūlymu. Tuomet pasakotojas užmina draugui ant kojos. Miuleris „nenoromis“ kiša batus po lova. Šis žodis parodo, kad jo noras gauti daiktą niekur nedingo. Vis dėlto tylus perspėjimas paskatina paklusti kito valiai. Kemericho pasirinkimas šią akimirką nusveria svarstymus, kam daiktas būtų naudingesnis. Prieš šį pokalbį pasakotojas svarsto, kaip ligonį nuraminti. Todėl jo gestas padeda atpažinti pastangą elgtis jautriau. Pagarba kitam atsiskleidžia pasikeitusiame veiksme.

Pastraipa seka pokalbio pokytį: susižavėjimas daiktu virsta atkakliu prašymu, o pasakotojo judesys jį sustabdo. Miulerio noras pagrindžiamas batų aprašymu; Kemericho atsisakymas lieka savarankiška priežastis jų neatiduoti. Čia batai padedami atgal po lova.

Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.

110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.