Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Kada tylus buvimas tampa pagalba?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – aiškiai įsivaizduota konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kaip atpažįstamas dėmesys kito žmogaus poreikiui.

Aš esu. Mano siauras šešėlis
naktimis, lyg tiltas per nušviestą gatvę
lenkias ir laukia –

Tu gali sustoti ant jo ir žiūrėt
pro rėmus ramiai mėlynų šakų,
kaip mėnuo, tartum aureolė
sukas viršum tavęs ir kitų,
stovinčių tyliai tamsoj,
prie vielom išpintų tvorų,
į narvais panašių.

Jei esu, mano siauras šešėlis,
tebūnie naktimis, lyg tiltas per gatvę
tau ir kitiems,
kurių kojos negali priprasti,
prie medinių grindų –

Aš esu. Mano siauras šešėlis,
dienomis nekantrus, lyg jaunas medis,
ir stiebias aukštyn –

Tu gali jo pavėsy sustot ir klausyt,
kaip skamba susitikimai greiti,
ir ilgai nuaidi kiekvienas sudie,
kurių neturi nei tu, nei kiti,
suskirdusias lūpas kaitroj
atsargiai delnais dengdami,
ir visuomet vieni.

Jei esu, mano siauras šešėlis
tebūnie dienomis, lyg augantis medis
tau ir kitiems,
kurių tylinčias lūpas skaudžiai
pažymėjo kaitra –

Šaltinis: Liūnė Sutema, „Tebūnie tarytum pasakoj“, knygoje „Sugrįžau: poezijos rinktinė“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009; ISBN 978-9986-39-582-9. Pateikto PDF p. 9–10; spausdinti puslapių numeriai nematomi..

Pateikiamas visas eilėraštis. Jo kalbančiojo šešėlis lyginamas su tiltu ir medžiu; kreipimasis į kitą žmogų bei pageidavimai leidžia svarstyti ryšį su kitu žmogumi.

Kada tylus buvimas tampa pagalba?

Šalia nuliūdusio žmogaus kartais pristingame žodžių. Norisi tuojau patarti ar pralinksminti, nors dar nežinome, ko jam reikėtų. Tylus buvimas tampa pagalba, kai jame yra dėmesio ir paliekama galimybė pačiam pasirinkti, ar kalbėti. Jo prasmę parodo konkretus atsiliepimas į kito poreikį.

Liūnės Sutemos eilėraštyje „Tebūnie tarytum pasakoj“ kalbančiojo šešėlis siūlomas kaip tiltas ir medis. Pasakymas „Tu gali“ kviečia sustoti, žiūrėti arba klausytis. Adresatui paliekamas sprendimas, kaip pasinaudoti šia vieta. Kartu išsaugomi skausmo ženklai: žmonės stovi prie narvus primenančių tvorų, jų lūpas pažymėjusi kaitra. Taigi kvietimas dar nepatvirtina palengvėjimo. Jis leidžia suvokti rūpestį kaip pasirengimą priimti žmogų su dabartine jo būsena. Pagalbos nereikia laikyti nepavykusia vien todėl, kad sunkumas tebesitęsia; svarbu, kokį ryšį siūloma užmegzti ir ar gerbiama kito valia.

Įsivaizduokime, kad prieš klasės skaitymų popietę mokinys sužinotų, jog jo bičiulis neatvyks, ir vienas atsisėstų koridoriuje. Kitas klasės draugas galėtų paklausti, ar galima prisėsti, ir palaukti atsakymo. Gavęs sutikimą jis pasiliktų, bet neskubėtų reikalauti pasipasakoti ar iškart eiti į salę. Jeigu mokinys pats imtų kalbėti, draugas išklausytų. Vėliau būtų galima pasiūlyti kartu užimti vietas arba dar truputį pabūti koridoriuje. Jei mokinys paprašytų pabūti vienas, draugas galėtų pasakyti, kur jį rasti vėliau. Bičiulio nebuvimas dėl to nepasikeistų, tačiau pasirinkimas ir kito mokinio dėmesys suteiktų galimybę pasitarti, ką daryti toliau. Čia tylą nuo abejingumo skirtų paklaustas leidimas, kantrybė ir pasirengimas atsiliepti. Toks buvimas nesiremtų spėjimu, kad visi nusiminę žmonės nori to paties.

Tyliai būnant galima suteikti žmogui vietos, kur jo neskubinama keistis. Tam reikia pastebėti jo reakciją ir atsakymą, gerbti pasirinkimą ir prireikus išklausyti. Pagalbos vertę tuomet atskleidžia kuriamas ryšys, nors pati liūdesio priežastis gali išlikti.

Klausimo žodis „kada“ skatina nurodyti sąlygas. Pasirinkus tylų buvimą kaip pagalbą, reikia paaiškinti, kokiais ženklais jis skiriasi nuo žmogaus nepastebėjimo.

Sukurtame koridoriaus atvejyje dėmesį konkretina leidimo prisėsti paklausimas, laukimas ir galimybė rasti draugą vėliau. Atvejis parašytas tariamąja nuosaka. Ši situacija konkretina laisvo pasirinkimo sąlygą ir leidžia paaiškinti, kokiais veiksmais pasireiškia dėmesys žmogui.

Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Visam PUPP kuriamam tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Šių klasės pratybų tikslas – 250–300 žodžių ir keturios pastraipos.

Iš viso – iki 30 taškų. Nurodyti kriterijų maksimumai, pavyzdžiui taškai neskirti. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikalingas tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas; įsivaizduotas atvejis moko konkretinti mintį ir savaime tokio įvertinimo neužtikrina. Keturių pastraipų sandara yra mokymosi atrama, o ne visiems PUPP tekstams nustatyta forma.