Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kada rūpestis kalba tampa pagalba kitam?“. Paaiškink klasės draugui savo požiūrį, remdamasis pateiktu tekstu ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Man, norinčiam, gerbiamas ir mielas Skaitytojau, ką nors gera savo tėvų šaliai padaryti ar kuo nors jai pagelbėti, atiteko ir mano luomui priderantis, ir mūsų garsiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje paplitusiai Katalikų Bažnyčiai ne tik puikus ir didžiai malonus, bet ir labai reikalingas darbas: jau seniai kunigo Vujeko, mokyto teologo jėzuito, parašytus ir surinktus ir visiems katalikams didelę paslaugą teikiančius, į čekų ir vokiečių kalbas išverstus pamokslus į savąją, mūsų, lietuvių, kalbą išversti ir visiems skaitymui pateikti.

Tikiuosi tuo savo darbu ir patarnavimu ne tik lietuvių Bažnyčiai, bet ir visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiams iš dalies įtiksiąs, kai kuriems duosiąs progos pagalvoti ir pasvarstyti didesnius dalykus ir paskatinsiąs karščiau rūpintis gimtąja kalba ir ją skleisti. Nors, tiesą sakant, retas kuris iš mūsų, ypač prakilnesniųjų, nemoka lenkų kalbos ir negali skaityti lenkiškai rašytų pamokslų, tačiau, mano manymu, daugiausia yra tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba menkai ją temoka. Žinau, kaip visos tautos vertina, myli ir brangina veikalus, gimtąja kalba rašytus (todėl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas iš kitų kalbų į savas), tiktai mūsų lietuvių tauta, besimokydama lenkų kalbos ir ją vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi, kone išsižadėjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aiškiai mato, bet už tai vargu ar kas ją pagirs.

Šaltinis: Mikalojus Daukša, „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, „Šaltinių“ pateiktas vertimas iš lenkų kalbos, PDF p. 1; vertėjas ir spausdinto leidimo duomenys šiame faile nenurodyti.

Pateiktos dvi pirmosios ištisos prakalbos pastraipos. Daukša aiškina, kodėl išvertė Jokūbo Vujeko pamokslus į lietuvių kalbą. Luomas čia siejamas su dvasininko pareigomis. Toliau prakalboje autorius aiškiai skiria gimtosios kalbos apleidimo kritiką nuo kitų kalbų mokėjimo smerkimo.

Kada rūpestis kalba tampa pagalba kitam?

Rūpintis kalba galima kasdien renkantis, kaip paaiškinti svarbų dalyką. Vien kalbėti taisyklingai kartais neužtenka: reikia pagalvoti, ar žmogus supras pasakytą mintį. Kalbos puoselėjimas tampa pagalba, kai padeda kitam dalyvauti pokalbyje, mokytis arba savarankiškai veikti.

Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“ pradžioje vertimo darbas siejamas su žmonių poreikiais. Autorius aiškina išvertęs Jokūbo Vujeko pamokslus į lietuvių kalbą. Jis pastebi skirtumą: prakilnesnieji dažniausiai moka lenkiškai, tačiau daugelis žmonių šios kalbos nesupranta arba menkai ją temoka. Taigi vien knygos buvimas dar nesuteikia visiems galimybės ją skaityti. Pasirinkdamas lietuvių kalbą Daukša siekia, kad religinis mokymas pasiektų daugiau žmonių. Kreipinys į skaitytoją ir aiškinamas darbo tikslas parodo, kam skirtas jo rūpestis. Gimtosios kalbos vartojimas čia turi konkretų adresatą ir paskirtį: padėti suprasti tekstą, kuris kitaip liktų neprieinamas.

Įsivaizduokime klasę, rengiančią mokyklos bibliotekos naudojimo atmintinę naujiems mokiniams. Vienas bendraklasis dar mokosi lietuviškai, todėl ilgos taisyklės jam sunkios. Grupė galėtų palikti tokį pat tekstą ir tik paraginti skaityti atidžiau. Tačiau mokiniai galėtų suskaidyti paaiškinimą trumpais žingsniais, parodyti knygos paieškos pavyzdį ir pasiteirauti, kas liko neaišku. Jei reikia, sudėtingą žodį padėtų suprasti trumpas vertimas į naujoko mokamą kalbą. Šioje įsivaizduotoje situacijoje svarbus būtų jo gebėjimas pačiam susirasti knygą. Aiškesnė kalba duotų naudos, kurią galima pastebėti iš atlikto veiksmo. Kartu mokiniai patys tiksliau apgalvotų savo paaiškinimą.

Taigi rūpestis kalba padeda kitam, kai atsižvelgiama į jo galimybę suprasti. Daukšos vertimas skirtas lenkiškai menkai mokantiems skaitytojams. Įsivaizduota atmintinė spręstų naujoko sunkumą mokykloje. Abiem atvejais kalbos pasirinkimą prasmingą daro žmogui suteikta galimybė pasinaudoti žiniomis.

Rašinys seka prakalboje aiškiai įvardytu skirtumu tarp skirtingai lenkiškai mokančių skaitytojų. Vertimas aptariamas kaip atsakas į prieinamumo problemą. Bibliotekos atmintinė yra įsivaizduota ir priklauso kitai situacijai: ji parodo, kaip paaiškinimą pritaikyti konkrečiam skaitytojui. Ji nepateikiama kaip Daukšos gyvenimo įvykis.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Patikrink, ar po kalbų mokėjimo skirtumo paaiškinai jo pasekmę skaitytojui. Kasdienėje situacijoje įvardyk veiksmą, kuris parodytų, kad paaiškinimas suprastas.