Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar pritarimas daugumai visada reiškia laisvą pasirinkimą?“. Remkis pateikta ištrauka ir konkrečia aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Per gimnastikos pamokas Kantorekas mums tol sakė ilgas kalbas, kol visa mūsų klasė, išsirikiavusi ir jo vadovaujama, nužygiavo į apygardos karo valdybą ir užsirašė savanoriais. Dar ir dabar man stovi akyse, kaip jis, žvelgdamas į mus pro žybčiojančius akinių stiklus, klausdavo: „Juk jūs irgi eisite su visais, draugai?“

Tokie auklėtojai visuomet nešiojasi savo jausmus liemenės kišenėje jau gatavus ir prireikus ištraukia juos nustatytomis valandomis. Tačiau tuomet apie tai mes dar negalvojome.

Vienas iš mūsų, tiesa, delsė ir nelabai norėjo eiti su visais. Tai buvo Jozefas Bėmas, storas, nuoširdus vaikinas. Bet pagaliau ir jis leidosi prikalbamas,— kitaip būtų neturėjęs kur dėtis. Gali būti, kad dar vienas kitas galvojo kaip ir jis, tačiau ir išsisukti ne taip pigu buvo, nes tuo metu net ir tėvai lengvai tėkšdavo žodį „bailys“. Žmonės stačiai neturėjo jokios nuovokos, kas įvyks. Tiesą sakant, protingiausi buvo neturtingi ir paprasti žmonės,— jie išsyk pažiūrėjo į karą kaip į nelaimę, tuo tarpu tie, kurie geriau gyveno, visai neteko galvų iš džiaugsmo, nors kaip tik jie turėjo greičiau numatyti, kas iš viso to išeis.

Šaltinis: Erichas Marija Remarkas, „Vakarų fronte nieko naujo“, I skyrius, iš vokiečių kalbos vertė Jonas Kabelka; vartotojo pateikta 2005 m. skaitmeninė kopija, kurioje nurodytas 1960 m. leidimas, PDF p. 9.

Situacija. Pasakoja į karą išėjęs Paulius Boimeris. Jis prisimena, kaip klasės auklėtojas Kantorekas ragino mokinius užsirašyti savanoriais. Pateiktos trys ištisinės I skyriaus pastraipos apie raginimą ir Jozefą Bėmą. Skaitmeninės kopijos akivaizdžios perrinkimo klaidos ir uždaromosios kabutės sutvarkytos, išlaikant šio liudijimo vertimo redakciją.

Ar pritarimas daugumai visada reiškia laisvą pasirinkimą?

Rinkdamiesi kartu su draugais dažnai jaučiamės drąsiau. Aptardami būsimą veiklą galime išgirsti, ką joje įdomaus atrado kiti. Tačiau kartais sutinkame vien iš baimės likti nuošalyje. Manau, laisvam apsisprendimui reikia galimybės abejoti ir atsisakyti. Prieš sutikdamas žmogus turėtų suprasti savo norą ir numatyti siūlomo veiksmo pasekmes.

Ericho Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ištraukoje klasės auklėtojas Kantorekas ragina mokinius eiti į karą. Žodžiu „juk“ pradedamas klausimas skatina mokinius pritarti ėjimui su visais. Jozefas Bėmas delsia, bet galiausiai leidžiasi prikalbamas. Pasakotojas paaiškina, kad prie kitų nuomonės skatina prisidėti ir tėvų lengvai tariamas žodis „bailys“. Šis įžeidus įvertinimas paverčia abejonę gėdingu dalyku. Todėl užsirašymas savanoriu dar neatskleidžia, kiek pats jaunuolis norėjo kariauti. Ištraukoje matyti, kaip autoriteto kalba ir aplinkinių lūkesčiai susiaurina galimybę rinktis. Pritarimo priežastį padeda suprasti būtent Bėmo delsimo ir vėlesnio sutikimo skirtumas.

Įsivaizduokime mokinį, kurį trys draugai kviečia lankyti robotikos būrelį. Jis mieliau norėtų lipdyti iš molio, bet išgirdęs, kad visi jau užsirašė, nedrįstų išsiskirti. Užpildyta anketa dar neparodytų jo susidomėjimo robotika. Prieš pasirinkdamas mokinys galėtų pasidomėti abiejų būrelių veikla ir paklausti, ar leidžiama ateiti į bandomąjį užsiėmimą. Draugams jis paaiškintų savo norą, o bendram laisvalaikiui pasiūlytų kitą laiką. Toks kasdienis pasirinkimas neprilygsta romano karo situacijai. Jis parodo galimybę derinti draugystę su savarankišku sprendimu ir geriau suprasti, kodėl žmogus su kitais sutinka.

Taigi pritarimas daugumai gali slėpti labai skirtingas priežastis. Bėmo dvejonė primena spaudimo galią, o įsivaizduotas būrelio pasirinkimas atveria galimybę pasitikrinti savo norą. Laisviau apsisprendžiame tada, kai abejonę galima išsakyti. Kitų pritarimas tampa vertingesnis, kai išgirstamas ir galimas atsisakymas.

Rašinyje skiriamas matomas sutikimas ir jį sukelianti priežastis. Literatūrinėje pastraipoje tai paaiškina Kantoreko klausimas, Bėmo delsimas bei baimė sulaukti įžeidžios etiketės. Įsivaizduotas būrelio pasirinkimas išplėtoja savarankiško apsisprendimo galimybę kasdienybėje, nesutapatindamas jos masto su karo patirtimi.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.