Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kaip draugų pastangos padeda nenuleisti rankų?“. Vieną mintį pagrįsk eilėraščio „Labora!“ pabaiga, kitą – konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kuo kito žmogaus pastangos gali padrąsinti.

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski! Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi - nepjausi.

Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,
O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!

Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.

Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
Tu nesupelytum ir neitum į kapą
Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.

O jeigu apilsi sunkiam darbe savo
Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi,
Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo -
Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.

Šaltinis: Vincas Kudirka, „Labora!“; tekstas pagal CKE lietuvių kalbos egzamino informatorių nuo 2024/2025 m., p. 73–74 (jame nurodyta Antologija).

Žodžiai ir formos. Lotyniškas pavadinimas „Labora!“ reiškia „Dirbk!“. Ne'pleiski – neapleisk; kūns – kūnas; da – dar; viekas, spėkos – jėgos; idant – kad; laps – lapas. Tai paaiškinimai, nepriklausantys eilėraščio tekstui.

Kaip draugų pastangos padeda nenuleisti rankų?

Pradėjus sunkesnį darbą ne visada lengva išlikti kantriam. Kai rezultatas dar toli, gali atrodyti, kad pastangos nieko nekeičia. Tokiu metu padrąsina draugai, kurie taip pat stengiasi. Jų darbas primena bendrą tikslą ir parodo, kad sunkumą galima įveikti mažais žingsniais. Šią mintį padeda suprasti literatūros tekstas ir įsivaizduojama mokyklos situacija.

Vinco Kudirkos eilėraščio „Labora!“ pabaigoje kalbėtojas numato, kad žmogus sunkiame darbe pavargs, nuliūs ir ims nerimauti. Taigi užsidegimas gali susilpnėti net nuoširdžiai dirbant. Tuomet siūloma pažvelgti į jaunų draugų veiklą. Jų pastangos primena, kad pasirinktas tikslas tebelieka svarbus ir yra kitų norinčių jo siekti. Paskutinėje eilutėje žadamas atgimimas gali reikšti atsinaujinusį pasitikėjimą. Žmogus vėl pajunta savo darbo vertę, nors pats nuovargis nėra paneigiamas. Eilėraščio mintis padeda suprasti, kodėl bendraminčiai svarbūs: jie savo elgesiu rodo, kad verta tęsti pradėtą veiklą. Kito pastanga gali tapti atrama tada, kai vienam jos trūksta.

Panašią atramą galima įsivaizduoti klasėje rengiant knygų parodą. Vienam mokiniui nepavyksta sutvarkyti pristatymo, todėl jis svarsto viską mesti. Tuo metu draugai rengia knygų korteles, tvarko stalą ir tariasi, kaip padalyti darbus. Jis mato, kad paroda pamažu kuriama, nors dar ne viskas baigta. Galėtų paprašyti draugo perskaityti vieną jo pristatymo pastraipą ir pradėti nuo jos pataisymo. Atlikus mažą dalį būtų lengviau imtis kitos. Draugų pastangos tuomet padrąsintų konkrečiu pavyzdžiu ir galimybe dirbti kartu. Svarbu ir pačiam įsitraukti: vien stebėti kitų darbą neužtektų, jeigu savosios dalies visai atsisakytum.

Taigi draugai padeda nenuleisti rankų primindami tikslo vertę ir rodydami, kaip judėti pirmyn. Kudirkos kalbėtojas kviečia atrasti jėgų bendraminčių veikloje, o klasės pavyzdys parodo galimą mažą veiksmą. Padrąsinimas tampa naudingas, kai jį priėmęs žmogus pats mėgina tęsti darbą.

Rašinyje pirmiausia aiškinama, ką reiškia eilėraščio pabaiga, paskui ta pati mintis tikrinama įsivaizduojamoje situacijoje.

Teksto tikslumas. Atgimimas paskutinėje eilutėje aiškinamas kaip dvasinis atsinaujinimas. Kalbėtojas pripažįsta, kad galima pavargti, todėl šio jausmo nereikia prilyginti tinginystei.

Savas pavyzdys. Parodos situacija yra sukurta mokymuisi. Rašydamas gali pasirinkti patirtą ar aiškiai įsivaizduojamą situaciją, tačiau turi parodyti poreikį, draugo pastangą ir savo veiksmą.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis parinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.