Diktantų vertinimas ir gairės
Kam rašome diktantus
Mokytojas perskaito sakinį, o tu turi jį tiksliai užrašyti. Pavyzdžiui: „Kai grįžau namo, radau sesę.“ Reikia išgirsti žodžius, pasirinkti raidę į žodyje grįžau ir pastebėti, kad sakinio dalį Kai grįžau namo nuo likusios dalies atskiria kablelis. Vien klausos nepakanka: prireikia ir išmoktų taisyklių.
Diktantas padeda pamatyti, kurios rašybos ir skyrybos taisyklės jau tapo įgūdžiu, o kur dar reikia sustoti ir pasitikrinti. Jis lavina atidų klausymąsi, tikslų užrašymą ir savo teksto tikrinimą. Šių gebėjimų reikia ir rašant žinutę, prašymą, atpasakojimą ar rašinį.
Žodžių diktante rašomi atskiri žodžiai ar jų junginiai; daugiausia tikrinama rašyba. Rišlaus teksto diktante užrašomas vientisas tekstas, o sakinių diktante – atskiri sakiniai; čia vertinama ir rašyba, ir skyryba. Mokomajame diktante taisyklės gali būti aptariamos ir klaidos taisomos kartu. Kontrolinis diktantas padeda įvertinti, ką jau gebi atlikti savarankiškai. Konkretų darbo tikslą mokytojas turėtų paaiškinti prieš pradedant.
Kodėl kelios klaidos gali smarkiai pakeisti pažymį
Diktante dėmesys sutelktas į tikslumą. Todėl net ir suprantamai užrašytame tekste keli netaisyklingi žodžiai ar praleisti kableliai gali reikšmingai sumažinti pažymį. Pavyzdžiui, pateiktoje žodžių diktanto skalėje 3 klaidos siejamos su 8, o 6 klaidos – jau su 5. Tai gana griežta skalė: vertinamas konkretaus rašymo įgūdžio tikslumas.
Toliau pateiktos skaičių lentelės ir klaidų skaičiavimo nuorodos yra iš 2016 m. programą atspindinčio dokumento. Tai orientacinės rekomendacijos. Dabartinėje bendrojoje programoje pabrėžiama pažanga, grįžtamasis ryšys ir iš anksto su mokiniais aptarti kriterijai. Prieš kontrolinį darbą sužinok, kokią skalę ir klaidų skaičiavimo tvarką taikys tavo mokytojas.
Vienas diktanto pažymys parodo šio darbo rezultatą. Visus lietuvių kalbos gebėjimus atskleidžia ir skaitymas, teksto supratimas, kalbėjimas bei savarankiškas tekstų kūrimas.
Orientacinis pažymys ir klaidų skaičius
| 10 | 1 | 1 | 1 | 1 |
|---|---|---|---|---|
| 9 | 1 | 2 | 2 | 2 |
| 8 | 2 | 3 | 4 | 3 |
| 7 | 4 | 5 | 6 | 4 |
| 6 | 5 | 6 | 8 | 5 |
| 5 | 6 | 7–8 | 11 | 6 |
| 4 | 7–8 | 9–10 | 14 | 7–8 |
| 3 | 9–10 | 11–12 | 16 | 9–10 |
| 2 | 11–12 | 13–15 | 19 | 11–12 |
| 1 | 13 ir daugiau | 16 ir daugiau | 20 ir daugiau | 13 ir daugiau |
Kaip skaityti pažymių lentelę
Pirmiausia pasirink diktanto rūšį. Žodžių diktanto klaidų skaičių lygink su paskutiniu stulpeliu. Rišlaus teksto ar sakinių diktantui pateikti trys atskiri stulpeliai: rašybos, skyrybos ir bendras klaidų skaičius.
Bendras stulpelis nėra kitų dviejų stulpelių suma. Pavyzdžiui, 8 pažymio eilutėje įrašyta 2 rašybos, 3 skyrybos ir 4 bendros klaidos. Negalima iš to daryti išvados, kad 2 + 3 = 4, ar savarankiškai nustatyti, kurį stulpelį mokytojas privalo taikyti.
Šaltinyje viena rašybos klaida nurodyta ir prie 10, ir prie 9. Kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, 3 bendros klaidos, apskritai neįrašyti. Lentelė pati nepaaiškina šių tarpinių atvejų ir neaprašo atskiros eilutės darbui be klaidų. Skaičiai čia išsaugoti tiksliai; tavo darbo pažymį padeda nustatyti iš anksto aptarta vertinimo tvarka.
Aiškus pavyzdys: pagal paskutinį stulpelį 4 žodžių diktanto klaidos siejamos su 7. Tačiau prieš ieškant eilutės dar būtina pritaikyti klaidų skaičiavimo nuorodas: keturios pažymėtos vietos ne visada reiškia keturias įskaitomas klaidas.
Rekomenduojama diktanto apimtis pagal klasę
Skaičiai rodo rekomenduojamą darbo ilgį žodžiais. Tai ne rašymo laikas ir ne leidžiamų klaidų skaičius. Ilgesniame tekste daugiau progų taikyti skirtingas taisykles; turinys turi derėti su tuo, ko mokytasi.
| 5 | 90–100 | 20–25 |
|---|---|---|
| 6 | 110–120 | 25–30 |
| 7 | 120–130 | 30–35 |
| 8 | 130–140 | 35–40 |
| 9 (I gimnazijos) | 140–160 | 40–45 |
| 10 (II gimnazijos) | 160–180 | 45–50 |
Kiek pažymėtų vietų laikoma viena klaida
Šios nuorodos taikomos prieš klaidų skaičių lyginant su pažymio skale. Jos pateikiamos pagal istorinį šaltinį; klasės darbo tvarką aptark su mokytoju.
| Dar nesimokyta taisyklė | Taisoma, tačiau klaida neįskaitoma. |
|---|---|
| Akivaizdus apsirikimas | Taisoma; trys apsirikimai įskaitomi kaip viena klaida. Kiekvienas netaisyklingas žodis savaime nėra apsirikimas. |
| Pasirenkama skyryba | Taisyklėms neprieštaraujantis pasirinkimas nelaikomas klaida. |
| Tas pats žodis kelis kartus | Taip pat netaisyklingai parašytas tas pats žodis įskaitomas kaip viena klaida. |
| Dvi vieno tipo klaidos | Įskaitoma viena klaida; padarius 3–4 vieno tipo klaidas, įskaitomos dvi. |
| Konstrukcijai reikia dviejų kablelių | Jei parašytas tik vienas kablelis arba neparašytas nė vienas, tai viena skyrybos klaida. |
| Ta pati skyrybos taisyklė keliuose sakiniuose | Vieno tipo klaida tik tada, kai sakinių sandara visiškai vienoda. Skirtinga konstrukcijos vieta, apimtis, jungiamieji žodžiai ar skyrybos vietų skaičius reiškia atskiras klaidas. |
Klaidų skaičiavimas konkrečiuose sakiniuose
Pasikartojusi rašyba. Jei tame pačiame diktante kelis kartus parašyta „kūrti“ vietoj kurti, pagal dokumentą tai viena pasikartojanti klaida. Jei parašyta „kūrti“ ir „būrti“ vietoj kurti ir burti, dokumentas šiuos du tos pačios rūšies atvejus taip pat jungia į vieną klaidą. Vieno tipo klaidos pažeidžia tą pačią taisyklę; jų nejungiame vien todėl, kad abi yra rašybos klaidos.
Trūksta kablelių poros. Taisyklingas sakinys: „Knyga, kurią skaičiau, man patiko.“ Dalis kurią skaičiau paaiškina žodį knyga, todėl išskiriama iš abiejų pusių. Parašius tik vieną reikiamą kablelį arba praleidus abu, įskaitoma viena skyrybos klaida.
Sandara svarbi. Sakiniuose „Kai baigėsi pamokos, išėjome namo“ ir „Kai nuskambėjo skambutis, baigėsi pamoka“ šalutinė dalis yra pradžioje. Abu trūkstami kableliai gali būti vieno tipo klaidos. Bet sakinyje „Išėjome namo, kai baigėsi pamokos“ šalutinė dalis jau pabaigoje. Šaltinis šį atvejį ir ankstesnį laiko atskiromis klaidomis.
Dokumentas paaiškina 2 bei 3–4 vieno tipo klaidų skaičiavimą. Didesnio tokių klaidų skaičiaus formulė jame nepateikta, todėl jos čia nepridedame.
5–6 klasės: įtvirtink rašymo pagrindus
Koncentras – dviejų klasių mokymosi pakopa. 5–6 klasėse svarbu suprasti žodžio formą, atpažinti sakinio dalis ir paaiškinti dažnus rašybos bei skyrybos atvejus. Šios gairės padės ir vyresniam mokiniui, jei reikia grįžti prie pagrindų.
| 5 klasė: galūnės ir balsės | „Matau medį. Sode daug medžių.“ Klausk ką? ir ko?; galūnė priklauso nuo žodžio formos. Ilgąsias ir trumpąsias balses tikrink ne vien iš klausos. |
|---|---|
| 5 klasė: priebalsiai ir didžiosios raidės | „Augti – auga“ padeda patikrinti g. „Iššokti“ sudaro iš- ir šokti, todėl rašomos dvi š. Vardą „Jonas“ ir vietovardį „Vilnius“ pradėk didžiąja raide. |
| 6 klasė: žodžio sandara ir nosinės šaknyje | Šaknis yra pagrindinė reikšmę turinti žodžio dalis: „spręsti – sprendžia“. Giminiškas žodis ar kita forma gali padėti paaiškinti rašybą. Kartok ir įsidėmėtinus žodžius, pvz., „ąžuolas“. |
| 6 klasė: veiksmažodžio formos | „Jis skaitytų“: tariamosios nuosakos trečiojo asmens galūnėje rašoma ų. „Tu skaitytum“ turi kitokią galūnę; taisyklę taikyk konkrečiai formai. |
| 5–6 klasės: sakinio ribos ir paprasta skyryba | „Jonai, ateik.“ – kreipinys atskirtas kableliu. „Skaičiau, bet nepabaigiau.“ – kablelis prieš bet. „Kai sutemo, grįžome.“ – atskirtos dvi sakinio dalys. |
7–8 klasės: atpažink formą ir konstrukciją
7 klasėje daugiau dėmesio tenka neasmenuojamosioms veiksmažodžio formoms ir jų konstrukcijoms. 8 klasėje gilinamasi į nekaitomus žodžius, vientisinio sakinio sandarą, įterpinius ir aiškinamąsias dalis. Pauzė skaitant yra užuomina; kablelį pagrįsk sakinio sandara.
| 7 klasė: dalyviai | „Grįžęs vaikas ilsėjosi.“ Dalyvis grįžęs nusako su veiksmu susijusią vaiko ypatybę. Tikrink visą formą: grįžęs, grįžusi, grįžusį. |
|---|---|
| 7 klasė: pusdalyviai ir padalyviai | „Eidama namo, mergaitė dainavo“: eidama siejama su mergaite. „Saulei leidžiantis, grįžome“: leidžiantis siejama su saule. Pirmiausia nustatyk, kas atlieka veiksmą; šių formų vartojimas skiriasi. |
| 7 klasė: išplėstiniai pažyminiai | „Vaikas, grįžęs iš mokyklos, ilsėjosi.“ Žodžių grupė grįžęs iš mokyklos apibūdina vaiką. Atpažinęs konstrukciją, patikrink jos vietą ir reikiamus kablelius. |
| 8 klasė: dalelytės ir rašymas kartu ar atskirai | „Vis tiek grįšiu.“ ir „Gal kas nors padės?“ Žodžiai vis tiek bei kas nors rašomi atskirai. Spręsk pagal konkretaus junginio rašybą, o ne pagal vieną bendrą spėjimą. |
| 8 klasė: kreipiniai, įterpiniai ir aiškinimas | „Mama, manau, grįš rytoj.“ Mama čia yra veiksnys; kablelis po šio žodžio žymi įterpinio manau pradžią. Įterpinys išskiriamas iš abiejų pusių. „Mama, grįžk rytoj.“ – mama jau kreipinys. |
9–10 klasės: matyk viso sakinio sandarą
9 klasė atitinka I, o 10 klasė – II gimnazijos klasę. 9 klasėje sistemingai mokomasi sudėtinių sakinių; 10 klasėje jie apibendrinami, nagrinėjami mišrieji sakiniai ir tiesioginė kalba. Mokyklinis diktantas gali padėti ruoštis PUPP, tačiau jo orientacinė skalė nėra PUPP vertinimo instrukcija.
| 9 klasė: sudėtinio sakinio dėmenys | „Kai sutemo, mes grįžome, nes pradėjo lyti.“ Dėmuo – sudėtinio sakinio dalis, turinti savo gramatinį centrą. Rask veiksmus sutemo, grįžome, pradėjo lyti ir nustatyk dalių ryšius. |
|---|---|
| 9 klasė: prijungimas ir sujungimas | „Žinau, kad ateisi.“ ir „Sutemo, bet mes dar skaitėme.“ Pirmame sakinyje viena dalis priklauso nuo kitos; antrame dalys sujungtos jungtuku bet. Skyrybą pagrįsk ryšiu tarp dėmenų. |
| 9 klasė: bejungtukis sakinys | „Supratau: kelio atgal nėra.“ Tarp dalių nėra jungtuko. Antroji dalis paaiškina pirmąją, todėl šiame pavyzdyje tinka dvitaškis. Kitame sakinyje ryšys gali būti kitoks. |
| 10 klasė: mišrusis sudėtinis sakinys | „Žinojau, kad vėluosiu, bet vis tiek sustojau.“ Susipina prijungimas su kad ir sujungimas su bet. Tikrink abu ryšius, ne tik pirmą pastebėtą jungtuką. |
| 10 klasė: tiesioginė kalba ir kartojimas | Ji pasakė: „Grįšiu rytoj.“ Atpažink autoriaus žodžius ir veikėjo pasakymą, patikrink dvitaškį bei kabutes. Kartok ir žodžių rašybą: sudėtingesnė skyryba nepakeičia galūnių tikrinimo. |
Prieš diktantą ir paskutinę tikrinimo minutę
Prieš rašydamas išsiaiškink darbo rūšį, kartojamas temas, vertinimo skalę ir tikrinimo laiką. Pasiruošimui pasirink dvi taisykles, kuriose klydai anksčiau. Prie kiekvienos parašyk po taisyklingą pavyzdį ir vieną trumpą paaiškinimą.
Rašydamas klausykis viso sakinio prasmės. Jei leidžiama, neaiškią vietą pasižymėk ir grįžk prie jos vėliau. Kablelio nerašyk vien todėl, kad diktuojant buvo padaryta pauzė.
Tikrindamas perskaityk tekstą tris kartus, kaskart kitu tikslu:
- Ar užrašyti visi žodžiai, ar nepraleista sakinio dalis ir galūnė?
- Ar taisyklingos žodžių formos, nosinės ir ilgosios balsės, didžiosios raidės, rašymas kartu ar atskirai?
- Kur sakinio ribos, kreipiniai, įterpiniai, išskiriamos konstrukcijos ir sudėtinio sakinio dalys?
Toks tikrinimas yra šio rinkinio mokymosi patarimas. Jis padeda sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį kiekvieną kartą skaitant tekstą.
Ką daryti gavus ištaisytą darbą
Pirmiausia atskirk rašybos ir skyrybos klaidas. Paprašyk paaiškinti neaiškų ženklą paraštėje ir kaip įskaitomi pasikartojantys atvejai. Tada pasirink dažniausią klaidos rūšį, su kuria dirbsi pirmiausia.
Savo užraše palik tris dalis: taisyklingas pavyzdys → taisyklės paaiškinimas → naujas tavo pavyzdys.
Pavyzdžiui: „Kai sutemo, grįžome.“ → šalutinė laiko dalis atskiriama nuo pagrindinės → „Kai nutilo muzika, visi atsisėdo.“ Naujas sakinys parodo, ar gebi pritaikyti taisyklę kitomis aplinkybėmis.
Po kelių dienų užrašyk trumpą iš anksto nematytą tekstą su ta pačia konstrukcija. Palygink, ar klaida pasikartojo ir ar pats ją pastebėjai. Pažanga matoma ir tada, kai pradedi patikimai tikrinti vietas, kurias anksčiau praleisdavai.
Dabartinėje bendrojoje programoje vertinimas siejamas su pagalba mokytis ir asmenine pažanga. Todėl naudingas klausimas mokytojui yra „Kurią taisyklę man dabar svarbiausia įtvirtinti?“
Kuo diktantas skiriasi nuo atpasakojimo, rašinio ir kalbėjimo
Papildoma informacija iš to paties dokumento. Kuriant tekstą vertinama ir tai, ką bei kaip pasakai, todėl diktanto klaidų skalės negalima automatiškai taikyti visam rašiniui ar atpasakojimui.
| Atpasakojimas, 5–10 klasės | Keturi kriterijai po 0–5 taškus: turinys ir įvykių ryšiai; teksto prasmė ir vertybinės nuostatos; struktūra, stilius ir žodynas; raštingumas. Iš viso 20 taškų. Atpasakojamo teksto apimtis: 5–6 kl. 150–200, 7–8 kl. 200–250, 9–10 kl. 300–400 žodžių. |
|---|---|
| Rašinys, 5–8 klasės | Trys kriterijai po 0–5 taškus: tema ir argumentai; struktūra, nuoseklumas bei stilius; raštingumas. Iš viso 15 taškų. Rašinio apimtis: 5–6 kl. 150–200, 7–8 kl. 200–250 žodžių. |
| Rašinys, 9–10 klasės | Penki kriterijai po 0–5 taškus: tema ir individualumas; argumentai; struktūra ir nuoseklumas; stilius ir žodynas; raštingumas. Iš viso 25 taškai. Orientacinė apimtis 250–300 žodžių. Šaltinis nurodo, kad rašinys ne nurodyta tema nevertinamas teigiamu pažymiu. |
| Kalbėjimas, 5–10 klasės | Trys kriterijai po 0–5 taškus: tema ir kalbėjimo tikslas; struktūra, aiškumas ir sklandumas; kalbos taisyklingumas. Iš viso 15 taškų. Kalbėjimo kriterijai apima ir tartį bei kirčiavimą. |
Kitų darbų taškai ir orientaciniai pažymiai
Tai papildomos istorinio dokumento skalės, skirtos kitoms darbo rūšims. Neįrašyti atvejai, pavyzdžiui, 0 kalbėjimo taškų, čia nepapildyti savo nuožiūra.
| 10 | 20–19 | 15 | 15–14 | 25–24 |
|---|---|---|---|---|
| 9 | 18–17 | 14 | 13–12 | 23–22 |
| 8 | 16–15 | 13–12 | 11 | 21–20 |
| 7 | 14–13 | 11–10 | 10 | 19–17 |
| 6 | 12–11 | 9–8 | 9–8 | 16–14 |
| 5 | 10–9 | 7–6 | 7–6 | 13–11 |
| 4 | 8–7 | 5–4 | 5–4 | 10–8 |
| 3 | 6 ir mažiau | 3 | 3–2 | 7–6 |
| 2 | Atskirai nenurodyta | 2 | 1 | 5–3 |
| 1 | Atskirai nenurodyta | 1 | 0 | 2–1 |
Šaltiniai ir rekomendacijų ribos
- Diktanto vertinimas 5–10 klasėse, Baltupių progimnazijos paskelbtas PDF: diktantų lentelės (1 p.), kitų darbų vertinimas (1–6 p.) ir klaidų žymėjimo nuorodos (6 p.). Dokumentas remiasi 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-46; jame vartotas žodis „nauja“ reiškia to meto programą.
- 2016 m. pagrindinio ugdymo programos PDF, Nacionalinė švietimo agentūra: ta pati diktanto skalė pateikta dokumento 58 puslapyje (PDF faile – 60 puslapis). Jame mokinių darbų vertinimo aprašai įvardyti rekomendaciniais.
- Lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa, Švietimo portalas: klasių mokymosi turinys ir vertinimo kryptys. Naudoti 5–6, 7–8, 9–10 klasių mokymosi turinio skyriai ir skyrius „Pasiekimų vertinimas“.
Lentelių skaičiai perkelti iš šaltinio, o mokymosi patarimai ir kalbos pavyzdžiai parengti šiam rinkiniui. Konkretaus mokyklinio darbo vertinimą nustato prieš darbą aptarti kriterijai. PUPP ar kitam pasiekimų patikrinimui taikoma atskira jo vertinimo instrukcija.
Ostatnia edycja: październik 14, 2026