Jonas Biliūnas „Joniukas“
Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar smalsumas padeda įsilieti į naują aplinką?“ Pirmą mintį pagrįsk pateiktais Joniuko įspūdžiais, antrą – aiškiai įsivaizduojamu kasdieniu pavyzdžiu. Paaiškink, kaip mažas atradimas paskatina dalyvauti.
Bet ir naujojoj vietoj Joniukas iš palengvo apsiprato. Teisybė, tetulė buvo pikta, dažnai jį siuntinėdavo, dar dažniau bardavo, o ne kartą ir suduodavo, bet užtatai valgyt čia daugiau gaudavo nekaip namie. Iš pradžios jį pristatė prie mažo vaiko. Bet kai atšilo ir pradėjo skilti žąsiukai, naujas darbas atsirado: reikėjo jie lesinti ir saugoti. Kai visai sušilo, tetulė sudėjo žąsiukus anderion, išnešė pakluonės pievon, parūkė švęstomis žolėmis ir paleido ganytųs. Joniukas juos ganė, lesino ir saugojo nuo varnų. Kai žąsiukai pasiūgėjo, turėjo Joniukas kartu su kitais sodžiaus vaikais laukan juos varytis, – ir kartu ganė. Nors iš pradžios šalta rytais buvo, bet patiko tas darbas Joniukui: buvo ne vienas, krūvoj su kitais lakstė, žaidė.
Iš lauko matos nelabai toli miestelis, kur jo motutė gyvena; aplinkui gano galvijus, kur ne kur pakrūmėmis ilsis arkliai. Visi šitie daiktai Joniukui nežinomi, neregėti. Mato, kaip sodžiaus vaikai joja ant arklių, ir jis labai norėtų jodinėti; mato, kaip važinėja, ir jis norėtų važinėti, nes prie tėvelio nebuvo to mėginęs, patyręs; girdi, kaip sodžiaus jaunimas arba ir piemenys dainas dainuoja, ir jis mėgina sau vienas dainuoti: tokios tos dainos linksmos, malonios. Klausos jų, ir jam taip gera, ramu randas. Dainuoja jis pats, ir jam taip linksma, širdį aukštyn kelia.
Šaltinis: Jonas Biliūnas, „Joniukas“, kn. „Ir rados stebuklas“, sudarė Vytautas Girdzijauskas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007, p.159 (pateiktos kopijos PDF161); ISBN 978-9986-39-488-4.
Apie ištrauką. Joniukas gyvena ir dirba pas svetimus šeimininkus. Pateikiamos dvi vientisos pastraipos apie jo pirmąją patirtį sodžiuje; tai dalis ilgesnės istorijos.
Žodžiai. Anderion – į žąsiukams pernešti naudojamą indą. Senesnė konstrukcija „reikėjo jie lesinti“ reiškia „reikėjo juos lesinti“.
1 variantas: nuo pastebėto dalyko prie savo bandymo
Ar smalsumas padeda įsilieti į naują aplinką?
Atėjus į naują vietą dažnai būna nedrąsu. Nežinome, kaip žmonės bendrauja ir kuo galėtume užsiimti drauge. Smalsumas padeda žengti pirmą žingsnį: pastebėti įdomią veiklą, užduoti klausimą ar pačiam ką nors pamėginti. Taip nauja aplinka pamažu tampa pažįstamesnė.
Jono Biliūno apsakymo „Joniukas“ ištraukoje berniukas apsipranta pas svetimus šeimininkus. Jam ten ne visada gera: tetulė bara ir kartais suduoda. Vis dėlto ganydamas kartu su kitais vaikais jis gali lakstyti ir žaisti. Lauke Joniukas mato jojančius bei važinėjančius vaikus ir pats norėtų tai išbandyti. Pasakotojas nepasako, kad berniukas jau jodinėja, tačiau parodo kylantį susidomėjimą. Ypač jį patraukia dainos. Iš pradžių jis klausosi, vėliau mėgina dainuoti pats ir pajunta džiaugsmą. Smalsumas leidžia jam atrasti malonų užsiėmimą, nors šiurkštus šeimininkų elgesys išlieka skaudus. Berniuko džiaugsmas priklauso nuo konkrečios patirties su kitais vaikais ir dainomis.
Įsivaizduokime mokinę, kuri pirmą kartą ateitų į fotografijos būrelį. Visi jau aptarinėtų ant stalo išdėliotas nuotraukas, o ji nežinotų, kaip prisidėti. Mergaitė galėtų pastebėti, kad tas pats mokyklos laiptas dviejose nuotraukose atrodo visai kitaip. Paklaususi, iš kur buvo fotografuota, ji turėtų aiškią pokalbio pradžią. Kitas būrelio narys galėtų parodyti skirtumą, o mokinė pasiūlytų kitam kartui nufotografuoti koridoriaus langą iš dviejų vietų. Ji dar neturėtų paruoštos nuotraukos ir neprivalėtų iš karto visko mokėti. Užtektų mažo pastebėjimo, kad atsirastų bendras klausimas. Toks susidomėjimas padėtų įsitraukti neskubinant savęs tapti drąsiausia grupės nare.
Smalsumas naujoje aplinkoje gali suteikti progą stebėti, kalbėtis ir bandyti. Joniukui ją atveria dainos, įsivaizduojamai mokinei – nuotraukų skirtumas. Draugiškas kitų atsakas šią progą sustiprintų. Pamažu įsitraukti lengviau tada, kai domėtis leidžiama savo tempu.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
| Pastraipa | Ką ji paaiškina |
|---|---|
| Įžanga | Įvardija nedrąsą ir pasiūlo paprastus įsitraukimo būdus: pastebėti, paklausti, pamėginti. |
| Joniuko pavyzdys | Dainų klausymąsi susieja su paties berniuko bandymu ir džiaugsmu. Noras jodinėti lieka noru; šiurkštus tetulės elgesys tebėra matomas. |
| Sukurtas kasdienis atvejis | Dviejų laipto nuotraukų skirtumas padėtų įsivaizduojamai mokinei pradėti pokalbį. Naujas fotografavimo sumanymas dar tik siūlomas. |
| Pabaiga | Sujungia domėjimąsi ir kitų atsaką, pripažįsta galimybę įsitraukti savo tempu. |
Rašinys remiasi tik pateiktomis dviem vientisomis pastraipomis. Pavyzdžio mokinė ir jos situacija aiškiai įsivaizduojamos, todėl galimi veiksmai pasakojami tariamąja nuosaka.
Vertinimo lentelė
7–8 klasių mokomojo rašinio savitikra. Šios užduoties apimtis – 250–320 žodžių, sandara – keturios pastraipos.
| Ką tikrinti | Klausimas sau |
|---|---|
| Atsakymas | Kaip smalsumas suteikia progą įsitraukti? |
| Tikslus skaitymas | Ką Joniukas iš tiesų mėgina, o ką dar tik norėtų išbandyti? |
| Išgyvenimų įvairumas | Ar džiaugsmą nagrinėju kartu matydamas šiurkštų šeimininkės elgesį? |
| Aiškinimas | Kodėl klausymasis paskatina savą bandymą? |
| Kasdienis pavyzdys | Ar nuo pat pradžių aišku, kad fotografijos būrelio situacija sukurta? |
| Galima pasekmė | Kaip konkretus klausimas padėtų pradėti pokalbį, nepažadant greitos draugystės? |
| Pabaiga | Ar apibendrinu jau paaiškintas mintis? |
| Kalba | Ar aišku, kas pastebėtų, paklaustų ir pasiūlytų? |
Ostatnia edycja: październik 23, 2026