Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar baime galima pelnyti tikrą pagarbą?“ Vieną mintį pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – konkrečia, aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija. Paaiškink, iš ko galime spręsti apie tikrą pagarbą.

Ne tas yra didis, prieš ką milijonai
Prispausti retėžiais žemyn galvas lenkia,
O dvasioje keikia; didžiais ne tironai,
Kuriuos reikia garbint, nors jie visiems kenkia.

Tik tas yra didis, kurs gyvastį savo
Paskyrė teikimui tik artimiems laimės,
Kuris didžius darbus žmonijai aukavo,
Prieš ką svietas klaupia su dėkui, niš baimes.

Ne tas yr galingas, kuriojo galybė
Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų,
Kurio galią skelbtų griūvėsių daugybė,
Sudegintų turtų, žmonių nužudytų.

Galingas tasai, kurs be kraujo gal skliesti
Tarp svieto brolystę iš krašto į kraštą,
Kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti,
Palengvindams sunkią gyvenimo naštą.

Ne tasis drąsus yr, kurs stvėręs už kardo,
Dantims grieždams rodos žvėris koks įniršęs,
Ant artimo šoka, jo gyvastį ardo,
Kad pats yra žmogum visai užsimiršęs.

Drąsiu tiktai tąjį mes turim vadinti,
Kuris už minties mūs kovoja liuosybę,
Kurs nuomones savo išdrįsta apginti,
Kurs į akis svietui pasako teisybę.

Šaltinis: Vincas Kudirka, „Ne tas yra didis“, iš rinkinio „Laisvos valandos“. „Wolne Lektury“ skaitmeninis leidimas pagal „Vinco Kudirkos raštus“, t. I (1909), PDF p. 2; leidimo kreditas p. 3.

Žodžiai. Retėžiais – grandinėmis; tironai – žiaurūs, paklusti verčiantys valdovai; gyvastį – gyvenimą arba gyvybę; svietas – pasaulis, žmonės; niš baimes – čia ne iš baimės; skliesti – skleisti; strėnas attiesti – čia palengvinti sunkų gyvenimą; liuosybę – laisvę. Kurs reiškia kuris, yr – yra, aukavo – aukojo. Išlaikyta šio leidimo rašyba.

Leidimo kreditas. Tekstas iš „Wolne Lektury“; leidėjas – Fundacja Nowoczesna Polska, rengėjos – Monika Bogdziewicz ir Paulina Ołtusek. Skaitmeninė publikacija remiasi bibliotekos egzemplioriumi, pasitelktu per ePaveldą, ir parengta 2013 m. projekte „Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013“, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Publikacijos pažiūros netapatinamos su oficialia ministerijos pozicija. Originalus eilėraštis yra viešosios srities; papildomai leidinio medžiagai taikoma Laisvojo meno licencija 1.3, o leidėjas atskirai nurodo kritinio leidimo teises. Čia nepateikiami leidinio komentarai, motyvų žymos ar maketas; iš eilėraščio pašalinti tik du išnašų numeriai.

Ar baime galima pelnyti tikrą pagarbą?

          Žmogus gali įvykdyti nurodymą todėl, kad jam pritaria, arba todėl, kad bijo pasekmių. Iš šalies šie veiksmai kartais atrodo vienodi. Vis dėlto tikra pagarba, mano manymu, kyla vertinant kito elgesį. Baimė gali priversti paklusti, tačiau ji neparodo, kad žmogų laikome teisingu ir geru.
          Vinco Kudirkos eilėraštyje „Ne tas yra didis“ prieš tironus galvas lenkiantys žmonės viduje juos keikia. Grandinių vaizdas parodo, kad paklusnumas jiems primetamas. Vadinasi, nusilenkimas dar neįrodo pritarimo. Antrame posme didžiu vadinamas žmogus, skiriantis savo gyvenimą kitų laimei. Jam dėkojama už naudingus darbus. Kituose posmuose galia siejama su pagalba vargstantiems ir žmonių bendryste. Tai leidžia kitaip įvertinti stiprų žmogų: svarbu, ką jis daro turėdamas daugiau galimybių. Jeigu jo darbai palengvina kitų gyvenimą, atsiranda pagrindas dėkingumui. Eilėraščio priešpriešos parodo, kodėl priverstinis garbinimas nesuteikia tikros pagarbos.
          Šį skirtumą galima svarstyti ir paprastoje bendraklasių situacijoje. Įsivaizduokime klasės pokalbių grupę, kurioje mokiniai rinktųsi išvykos vietą. Grupę sukūrusi mokinė norėtų vykti į muziejų, o kiti siūlytų parką. Jei ji grasintų pašalinti nesutinkančius, dalis mokinių galėtų pritarti vien tam, kad liktų grupėje. Toks pritarimas slėptų jų norus. Mokinė galėtų rinktis kitą būdą: paprašyti paaiškinti abu pasiūlymus ir surengti balsavimą pagal iš anksto sutartą tvarką. Ji taip pat išsakytų savo priežastis. Net jei laimėtų parko pasiūlymas, grupė turėtų bendrą sprendimą. Mokinei nereikėtų atsisakyti atsakomybės už pokalbį. Jos gebėjimą vadovauti rodytų išklausymas ir visiems vienoda susitarimo tvarka, o ne galimybė kitus pašalinti.
          Taigi baimė gali sukelti paklusnumą, bet tikrą pagarbą pelno žmogaus darbai ir sąžiningas elgesys. Eilėraštyje svarbi pagalba, o įsivaizduotoje grupėje – išklausymas ir teisinga tvarka. Pagarbą atpažįstame ne vien iš išorinio pritarimo: verta suprasti, kodėl kitas žmogus pritaria ir už ką dėkoja.

Eilėraštyje didumas, galia ir drąsa tikrinami pagal žmogaus santykį su kitais. Rašinio pirmame argumente aiškinamas išorinio paklusnumo ir tikros pagarbos skirtumas. Antras parodo, kaip tas skirtumas galėtų išryškėti aiškiai įsivaizduotoje klasės situacijoje.

Kudirkos eilėraštyje nepasakojama konkretaus tirono istorija. Kartojamos priešpriešos padeda svarstyti, pagal ką vertiname žmogų. Išvykos atvejis sukurtas šiam rašiniui: jame lyginami galimi poelgiai ir jų reikšmė, o ne pranešama apie tikrą klasės įvykį.

Šio 7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių ir keturių pastraipų modelis padeda išplėtoti dvi susijusias mintis.