VBE 4.3

XIX a. politinės srovės / ideologijos (liberalizmas, socializmas, konservatizmas)

XIX a. po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laisvės ir lygybės idėjų atsirando kelios ideologijos (kitaip sakant: idėjų visuma, doktrina), kurios išdėstė, kokia turėtų būti valstybė.

Liberalizmas

Autoriai — ekonomistas Adamas Smitas (Adam Smith) ir politinės sistemos kūrėjas Džonas Milis (John Mill)

Atstovauja kapitalistams, verslininkams.

Ypatumai:

1. Valstybė negali kištis į daug dalykų, turi būti kaip naktinis sargas ir žiūrėti bendrą tvarką
2. Valstybė reikalinga tam, kad vienam žmogui nepakenktų kitas
3. Laisva rinka pagal paklausos ir pasiūlos principus
4. Visi žmonės laisvi ir lygūs, jeigu nepažeidžia įstatymų
5. Maži mokęsčiai
6. Svarbiausia vertybė yra individualumas
7. Tai reiškia, kad *vieni praturtės, o kiti — gyvens skurde
8. Ideali valstybės forma — parlamentinė demokratija, respublika, konstitucinė monarchija (kaip Didžioji Britanija) ir už rinkimus
9. Naudinga kapitalistams, buržuazijai
10. Valstybė skirta nuo Bažynčios
11. Privati nuosavybė neliečiama

Neoliberalizmas

Šiuolaikinis liberalizmas vadinasi neoliberalizmu. Tokia ideologija:

• Pripažįsta valstybinį rinkos reguliavimą
• Kuria institucijas, kurios nenaudingos kapitalistams, pavyzdžiui, mokyklos
• Pritaria, kad biudžetinės lėšos yra svarbios
• Lieka individualizmas
• Pasisako prieš socialiai orientuotą rinką, pavyzdžiui, kai šalis reguliuoja rinką dotacijomis ir tam tikrais mokęsčiais

Konservatizmas

Pradininkas — Edmundas Berkas (Edmund Burke)

Atstovauja I ir II luomus, tradicijas.

1. Atstovauja dvasininkus, bajorus (kitaip sakant, I ir II luomus, aristokratiją)
2. Evoliucija, ne revoliucija — progresas turi būti mažais žingsniais, o ne staigiais pokyčiais; reikia stabilumo
3. Svarbiausia vertybė yra *tradicijos
4. Bažnyčia — valstybės ramstis
5. Už privačią nuosavybę
6. Žiūri į visuomenę kaip į vieną bendruoenę, kad žmogus nėra individas (priešingai nei liberalizmas)
7. Valstybės funkcija — rūpintis savo visuomene
8. Visi negali būti lygūs
9. Mokykla glaudžiai susijusi su valstybe
10. Puiki valdymo forma yra absoliučioji monarchija, nes tai yra tradicija

Šiuolaikinis konservatizmas

• Atsisakė idėjas apie žmonių skirstymą į luomus
• Perimė asmens laisvę, lygybę prieš įstatymus, demokratinių valstybių principus
• Valstybė turi būti gana stipri ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos

Socializmas

Autoriai — Karlas Marksas (Karl Marx ir marksizmo teorijos kūrejas) ir Frydrichas Engelsas (Friedrich Engels)

Už turtinę lygybę, atstovauja proletariatą.

• Atstovauja samdomuosius darbuotojus (kitaip sakant: proletariatą)
• Tam, kad pasiekti turtinę lygybę, turi būti nacionalizuotas turtas ir atimta nuosavybė prievarta
• Klasių kova — varomoji istorijos jėga (baudžiauninkai prieš bajorus, proletariatas prieš kapitalistus)
• Kad susikurtų socializmas, visų šalių proletariatas vienykitės!
• Visuomenė turi būti be klasių ir išnaudojimo
• Bažynčia — nuodas valstybei (ateisto politika; atheism)
• Valstybės valdymo forma — demokratiška, bet tai yra tik antras etapas
• Pirmas etapas — proletariato diktatūra — tam, kad būtų vienybė reikia diktatūros
• Didelis valstybės vaidmuo — valstybė reguoliuoja, kaip aprūpinti žmogų

Atšakos

• Socialdemokratija — valstybę reikia pamažu - taikiu būdu - demokratiškai pertvarkyti (pvz., progresiniai mokesčiai)
• Komunizmas — idealią valstybę galima įgyvendinti tik prievarta (žr. žlugusią SSRS, 1917-1991 m.)
• Anarchizmas — ideali santvarka atsiras, kai kils karai, kovos, maištavimas; ideali visuomenė, kai nėra valstybės. Tai politinė srovė, neigianti valstybę, privatinę nuosavybę, tvarką visuomenėj palaikyti – remiasi moralinėm formom (Bakuninas).